Gyvybės paieškos kosmose – procesas, užimantis daugelį metų ir vedantis mus prie kitokio visatos suvokimo. Astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, tai, kas kosmose nagrinėjama dabar, galimai veda prie dar vieno technologijų, pramonės arba visuomenės perversmo.
– Ką šiuo metu svarbiausia žinoti apie gyvybės paiešką kosmose?
– Galima išskirti porą aspektų, kaip tos gyvybės ieškoma ir kur ieškoma. Viena tyrimų dalis yra tai, kokios paieškos vykdomos Saulės sistemoje, kita dalis – už Saulės sistemos ribų. Nes tai labai skirtingi dalykai. Saulės sistemoje galime į įdomesnes vietas nusiųsti zondus – tai ir darome arba planuojame daryti – todėl tos paieškos gali būti vykdomos fiziškai iš daug arčiau. Tuo tarpu už Saulės sistemos ribų belieka pasitenkinti tuo, ką gali parodyti teleskopai.
– O kaip atrodo pats gyvybės ieškojimo procesas kosmose?
– Priklauso nuo to, kur mes jos ieškome.
Jei kalbame apie egzoplanetas – tiriame jų atmosferas. Pagrindinis būdas ištirti egzoplanetos atmosferą yra tranzito spektroskopija. Planetos tranzitu yra vadinamas procesas, kai planeta praskrieja tarp savo žvaigždės ir mūsų, ir taip pritemdo žvaigždę. Labai nežymiai pritemdo, šviesis dažniausiai sumažėjo mažiau nei procentu – bet turime labai jautrių teleskopų, kurie gali tai aptikti. Jei tokie pritemimai pasikartoja periodiškai, galime teigti, kad aptikome planetą. Tuo metu, kai vyksta tranzitas, dalį žvaigždės šviesos planeta užblokuoja visiškai, o dalis praeina pro planetos atmosferą. Jei išmatuosime žvaigždės spektrą tuo metu, kai nevyksta tranzitas ir tada, kai jis vyksta – ir apskaičiuosime skirtumą tarp šių dviejų spektrų – tada nustatysime, kokio bangos ilgio šviesą sugeria planetos atmosfera. Skirtingi cheminiai elementai ir junginiai skirtingai sugeria šviesą. Vadinasi, žinodami, kokio bangos ilgio šviesą sugeria planetos atmosfera, galime pasakyti, kokia yra tos atmosferos cheminė sudėtis. Taip ir yra tyrinėjamos planetų atmosferos.
