Trečiadienį Vyriausybė pritarė patikslintam 2021 metų biudžetui ir numatė Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 15 mln. 910 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų numatyta sienos su Baltarusija apsaugai, iš jų stebėjimo sistemoms įrengti – 11, 5 mln. eurų.
Taip pat Vyriausybės posėdžio metu buvo pritarta, kad dėl išaugusios nelegalios migracijos 4,3 mln. bus skirta valstybės sienos su Baltarusijos Respublika kontrolei sustiprinti ir palapinių miesteliui įkurti Užsieniečių registracijos centre.
„Šiemet per nepilną pusmetį neteisėtų migrantų srautai iš kaimyninės Baltarusijos penkis kartus didesni, nei pernai per visus metus. Lietuvos kaimynė – valstybė, kurios diktatoriaus veiksmų neįmanoma nuspėti. Tai, kad per bendrą Baltarusijos ir Lietuvos, o kartu ir Europos Sąjungos, sieną organizuotai ir tikslingai gabenami neteisėti migrantai, talkinant oficialiems šios šalies pareigūnams, susirūpinimą kelianti problema ir nelengva našta tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tiek Migracijos departamentui, kurie šiuo metu yra priešakinėse pozicijose. Jie vykdo šorinės ES sienos apsaugą ir užtikrina, kad į Lietuvą, o tuo pačiu ir į Europos Sąjungą nepatektų asmenys galintys kelti grėsmę. Todėl privalome įvertinti didėjančius finansinius poreikius ir skirti lėšų išlaidoms padengti“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti beveik 400 neteisėtų migrantų, tai daugiausiai Irako piliečiai. Nuo birželio 1 iki 16 d. – 204. Tai penkis kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.
Pastaruosius keletą metų pagrindinis į Lietuvą gabenamų kontrabandinių rūkalų srautas irgi driekiasi iš Baltarusijos. 97 procentai visų Valstybės sienos apsaugos tarnybos sulaikytų rūkalų buvo gabenta iš šios valstybės.
Įdiegus stebėjimo priemones prie valstybės sienos su Rusija, bandymų pažeisti sieną gabenant kontrabandą beveik nepasitaiko. Vienas veiksmingiausių valstybės sienos kontrolės būdų yra stebėjimo sistemų naudojimas. Būtinumas didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą, stiprinti neteisėtos migracijos prevenciją ir kontrolę yra įtvirtintas ir 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane.
Šiuo metu 61 procentai Europos Sąjungos išorės sienos, t. y. Lietuvos dalis, stebima naujoviškomis sienos stebėjimo technologijomis: 100 procentų – jūros sienos (119,65 km), 100 procentų – išorės sienos su Rusijos Federacija, 38,62 procento – išorės sienos su Baltarusijos Respublika. 2014– 2020 metais sistemoms įrengti ir atnaujinti buvo skirta 47,84 mln. eurų, iš jų: 32,3 procento – Europos Sąjungos lėšų, 67,7 procento – biudžeto lėšų. Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km ilgio sieną. Lietuvos valstybės sienos ilgis yra 1 763 km, iš jų Europos Sąjungos išorės siena su Rusija, Baltarusija ir siena jūra sudaro 1 070 km.
Vyriausybė taip pat pritarė, kad būtų skirta lėšų papildomai – 100 tūkst. eurų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai užtikrinti.
