Vyriausybė šiandien pritarė Sporto įstatymo pakeitimo projektui, kuriame pasiūlyta aiškiai atskirti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimą. Atskirai numatomos lėšos fizinio aktyvumo projektams (šių nebeskirstant dar į keturias grupes) bei sporto bazių pagerinimo projektams ir sporto šakų federacijų, neįgaliųjų sporto organizacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektams.
Iki šiol sporto projektams, kurie keičiamame įstatyme įvardijami kaip fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo projektai, įgyvendinti buvo skiriamas didesnis procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Pakeitimais siūloma finansavimą suvienodinti: fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams būtų numatoma skirti apie 14 mln. eurų, aukšto meistriškumo sportui – taip pat apie 14 mln. eurų, perkeliant apie 30 proc. Sporto rėmimo fondui biudžete numatytų lėšų.
Per pastaruosius trejus metus Sporto rėmimo fondas padidėjo 3 kartus – nuo 6,6 mln. eurų išaugo iki 21,4 mln. eurų. Tuo tarpu aukšto meistriškumo sporto programoms tenka apie 7 mln. eurų ir šis dydis nekinta keletą metų. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras, Seimui priėmus pataisas, jau šiemet galėtų papildomai skirti lėšų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.
Peržiūrėti lėšų skyrimo federacijoms kriterijai, numatyta valstybės parama studentų sportui
Diegiant gerojo valdymo principus sporte, siekiant aukšto meistriškumo sporto finansavimo skaidrumo bei didesnės sportininkų teisių apsaugos, įstatyme siūloma numatyti tris naujus kriterijus, kuriuos turės atitikti šalies sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, pretenduojančios į valstybės finansavimą.
Siūloma įvesti kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, nuo 2023 m. įstatuose nustatyti valdymo organų narių kadencijų skaičių: 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus ir 4 metų pertrauką kadencijoms pasibaigus.
Taip pat siūloma skelbti nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijus ir su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją, sudaryti sporto veiklos sutartis. Dabar daugelis sporto šakų federacijų neturi su sportininkais sutarčių, sportininkai negauna oficialaus atlygio pagal sutartį, kyla įvairių neaiškumų, pvz., kaip mokamas privalomasis sveikatos draudimo mokestis, kokios sąlygos esant vaiko priežiūros atostogose ir kt. Tai ypač aktualu individualių sporto šakų atstovams.
Dviem naujais kriterijais papildomi finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai. Valstybės biudžeto lėšų organizacijoms siūloma neskirti, jei organizacija ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų arba Sporto registrui neteikia duomenų.
Dabartinį įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog valstybės lėšos bus skiriamos ir studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos parengtai aukšto meistriškumo sporto programai. Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA).
Didėtų valstybės stipendijos sportininkams
Sporto įstatymo pataisos taip pat įtvirtintų didesnes valstybės stipendijas sportininkams, pasiekusiems aukštų rezultatų savo sporto šakoje. Dabar nustatytos valstybės stipendijos visiems sportininkams didėtų trimis bazinės socialinės išmokos dydžiais, valstybės stipendijų dydžiai ir jų mokėjimo terminai už olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1–6 vietas būtų suvienodinti.
Taip pat siūloma išplėsti valstybės stipendijų gavėjų ratą – valstybės stipendija būtų skiriama Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos ir pasaulio bei Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams.
Nuo 2023-ųjų – Sporto registras
Sporto įstatymo pataisos numatytų, jog nuo 2023 m. pradėtų veikti žinybinis Sporto registras. Jis reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamus sprendimus leistų pagrįsti Sporto registro duomenimis.
Šiuo Sporto įstatymo projektu iš viso keičiama trylika straipsnių. Rengiant projektą buvo gauta labai prieštaringų pasiūlymų dėl kai kurių nuostatų, pvz., dėl aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo specialistų bei instruktorių rengimo (Sporto įstatymo 11 straipsnis). Siekiant nuodugniai išdiskutuoti pasiūlymus ir rasti tinkamus sprendimus, planuojama sudaryti atskirą darbo grupę ir, prireikus, atitinkamus Sporto įstatymo pakeitimus teikti atskiru teikimu.
Vyriausybės patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti ir tvirtinti Seimui.
Vyriausybė šiandien pritarė Sporto įstatymo pakeitimo projektui, kuriame pasiūlyta aiškiai atskirti aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimą. Atskirai numatomos lėšos fizinio aktyvumo projektams (šių nebeskirstant dar į keturias grupes) bei sporto bazių pagerinimo projektams ir sporto šakų federacijų, neįgaliųjų sporto organizacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektams.
Iki šiol sporto projektams, kurie keičiamame įstatyme įvardijami kaip fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo projektai, įgyvendinti buvo skiriamas didesnis procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Pakeitimais siūloma finansavimą suvienodinti: fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams būtų numatoma skirti apie 14 mln. eurų, aukšto meistriškumo sportui – taip pat apie 14 mln. eurų, perkeliant apie 30 proc. Sporto rėmimo fondui biudžete numatytų lėšų.
Per pastaruosius trejus metus Sporto rėmimo fondas padidėjo 3 kartus – nuo 6,6 mln. eurų išaugo iki 21,4 mln. eurų. Tuo tarpu aukšto meistriškumo sporto programoms tenka apie 7 mln. eurų ir šis dydis nekinta keletą metų. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras, Seimui priėmus pataisas, jau šiemet galėtų papildomai skirti lėšų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.
Peržiūrėti lėšų skyrimo federacijoms kriterijai, numatyta valstybės parama studentų sportui
Diegiant gerojo valdymo principus sporte, siekiant aukšto meistriškumo sporto finansavimo skaidrumo bei didesnės sportininkų teisių apsaugos, įstatyme siūloma numatyti tris naujus kriterijus, kuriuos turės atitikti šalies sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, pretenduojančios į valstybės finansavimą.
Siūloma įvesti kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, nuo 2023 m. įstatuose nustatyti valdymo organų narių kadencijų skaičių: 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus ir 4 metų pertrauką kadencijoms pasibaigus.
Taip pat siūloma skelbti nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijus ir su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją, sudaryti sporto veiklos sutartis. Dabar daugelis sporto šakų federacijų neturi su sportininkais sutarčių, sportininkai negauna oficialaus atlygio pagal sutartį, kyla įvairių neaiškumų, pvz., kaip mokamas privalomasis sveikatos draudimo mokestis, kokios sąlygos esant vaiko priežiūros atostogose ir kt. Tai ypač aktualu individualių sporto šakų atstovams.
Dviem naujais kriterijais papildomi finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai. Valstybės biudžeto lėšų organizacijoms siūloma neskirti, jei organizacija ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų arba Sporto registrui neteikia duomenų.
Dabartinį įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog valstybės lėšos bus skiriamos ir studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos parengtai aukšto meistriškumo sporto programai. Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA).
Didėtų valstybės stipendijos sportininkams
Sporto įstatymo pataisos taip pat įtvirtintų didesnes valstybės stipendijas sportininkams, pasiekusiems aukštų rezultatų savo sporto šakoje. Dabar nustatytos valstybės stipendijos visiems sportininkams didėtų trimis bazinės socialinės išmokos dydžiais, valstybės stipendijų dydžiai ir jų mokėjimo terminai už olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1–6 vietas būtų suvienodinti.
Taip pat siūloma išplėsti valstybės stipendijų gavėjų ratą – valstybės stipendija būtų skiriama Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos ir pasaulio bei Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams.
Nuo 2023-ųjų – Sporto registras
Sporto įstatymo pataisos numatytų, jog nuo 2023 m. pradėtų veikti žinybinis Sporto registras. Jis reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamus sprendimus leistų pagrįsti Sporto registro duomenimis.
Šiuo Sporto įstatymo projektu iš viso keičiama trylika straipsnių. Rengiant projektą buvo gauta labai prieštaringų pasiūlymų dėl kai kurių nuostatų, pvz., dėl aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo specialistų bei instruktorių rengimo (Sporto įstatymo 11 straipsnis). Siekiant nuodugniai išdiskutuoti pasiūlymus ir rasti tinkamus sprendimus, planuojama sudaryti atskirą darbo grupę ir, prireikus, atitinkamus Sporto įstatymo pakeitimus teikti atskiru teikimu.
Vyriausybės patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti ir tvirtinti Seimui.
