Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo susitikime su Vilniaus universiteto Studentų atstovybės, Lietuvos medicinos studentų asociacijos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rezidentų tarybos ir Vilniaus universiteto Rezidentų tarybos atstovais. Susitikime aptartos galimybės tobulinti valstybės finansuojamų medicinos vientisųjų studijų ir rezidentūros studijų vietų planavimo sistemą.
„Profesionalus medikų parengimas visada buvo labai svarbus visoje mūsų švietimo sistemoje, o šiuo metu jis yra dar aktualesnis. Labai svarbus pagrįstas planavimas, ir Vyriausybė, girdėdama problemą, siūlys papildyti valstybės finansuojamas rezidentūros vietas būtent tose srityse, kurių specialistų trūksta“, – sakė premjerė.
Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kuriuo 2021 m. medicinos rezidentūros studijoms numatyta 320 valstybės finansuojamų vietų, suplanuotų pagal šiemet valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas baigiančių absolventų skaičių (313). Šiemet vientisąsias medicinos studijas iš viso baigia 455 absolventai.
Sutarta, kad valstybės finansuojamas rezidentūros vietų skaičiaus planavimas turėtų būti pradedamas nuo valstybės finansuojamų vientisųjų medicinos studijų vietų planavimo, o šis paremtas ilgalaikėmis specialistų poreikio prognozėmis.
Nors universitetų sprendimas į valstybės nefinansuojamas vientisąsias medicinos studijas priimti papildomų studentų yra autonomiškas ir nepriklausomas nuo Vyriausybės sprendimų, tačiau, pasak premjerės, Vyriausybės ir universitetų dialogas šiuo klausimu labai svarbus.
„Medikų poreikio prognozės Lietuvoje ir dabar trūkstamų specialistų skaičiai rodo skirtumus su rengiamų specialistų įvairiose srityse skaičiais. Todėl, laikantis ir viešojo intereso principo, turėtų būti rasta pusiausvyra ir tarp poreikio, ir tarp pačių studentų profesinių interesų“, – sakė premjerė.
Susitikime sutarta, jog apie bendrą numatomą valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių ir valstybės finansuojamas vietas konkrečiose rezidentūros programose absolventai turi sužinoti žymiai anksčiau, o ne prieš porą mėnesių iki savo studijų pabaigos, kad, esant būtinybei, galėtų pakeisti ankstesnius profesinius planus.
Taip pat konstatuota, kad būtina tobulinti analitiką, nes nėra duomenų apie privačiame sveikatos sektoriuje teikiamas paslaugas, jų apimtį bei paslaugas, už kurias pacientai moka savo lėšomis, neįvertinta darbo užmokesčio dydžio kitimo įtaka etatų skaičiui. Išsamesnę analizę galėtų atlikti ne tik STRATA – nepriklausoma ekspertinė statistinė analizė galėtų būti atlikta įtraukiant ir universitetus, ir visas gydymo įstaigas, įvertinus demografinius gyventojų pokyčius. Tą padaryti būtų galima pasikviečiant ir privačias iniciatyvas.
