Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse moterys rečiau negu vyrai yra linkusios kurti savo verslus. Dažniausiai joms priklausančios įmonės yra smulkios, o jų apyvartos nedidelės, rodo SEB banko klientų tyrimas. Vis dėlto, kuo įmonė jaunesnė, tuo didesnė tikimybė, kad prie jos vairo stovi moteris – verslininkė, nusiteikusi įveikti stereotipus ir įgyvendinti savo idėjas, kurios, kaip rodo pavyzdžiai, keičia pasaulį.
Visuomenės nuostatos ir lyčių stereotipai programuoja lūkesčius?
Iš daugybės garsių verslo kūrėjų istorijų šiandien matome, kad įveikti vidines kliūtis ir nuostatas kartais yra sunkiau negu išorines. Visuomenėje, kurioje socialiniai vyrų ir moterų vaidmenys ilgą laiką buvo griežtai apibrėžti, šių kliūčių vis dar yra ir apie tai signalizuoja neseniai atlikto SEB banko klientų tyrimo duomenys.
Suskaičiavome, kad iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims, o įmonių, kuriose vadinamasis galutinis naudos gavėjas yra moteris, yra šiek tiek daugiau – 28 proc. Šis disbalansas sufleruoja apie tūkstančius neišnaudotų galimybių, neatrastų naujovių ir neįgyvendintų svajonių. Moterų patiriama baimė suklysti, savęs nuvertinimas, per menkas pasitikėjimas savimi veikia visą šalies ekonomiką. Kasmet šalis dėl to praranda kelis procentus BVP. Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Boston Consulting Group“ (BCG) analizė rodo, kad bendras pasaulio BVP galėtų augti dvigubai smarkiau, jeigu moterys ir vyrai vienodai įsitrauktų į verslą.
Būtent nuosavi verslai žmonėms atveria kelius gauti didžiausią grąžą iš savo idėjų ir atkaklaus darbo, o retesnis moterų startas privačiame versle yra viena priežasčių, kodėl jos uždirba mažiau negu vyrai. Be to, periodiškai SEB banko atliekamos apklausos vis dar rodo, kad dar pačioje profesinio kelio pradžioje visuomenės nuostatos ir lyčių stereotipai gali tarsi užprogramuoti mažesnius moterų lūkesčius. Pavyzdžiui, jaunos moterys savo galimybes ateityje apibrėžia kur kas kukliau negu jauni vyrai – pernai atlikta apklausa parodė, jog peržengti 2 tūkst. eurų atlyginimo ribą per penkerius metus tikisi 34 proc. apklaustų jaunų vyrų, o tokius pat atlyginimo lūkesčius puoselėjančių jaunų moterų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis – 13 procentų.
Kuo virsta finansiniai ir karjeros lūkesčiai, rodo ir Statistikos departamento duomenys: moterys sudaro kiek daugiau negu trečdalį (36 proc.) visų 122 tūkst. vadovų pareigas užimančių asmenų. Vien iš šios statistikos peršasi išvada, kad moterims sąlygos siekti karjeros ir lyderystės versle nėra tokios palankios kaip vyrams. Socialinių vaidmenų apibrėžtos moterys dažniau nuvertina savo galimybes ir rečiau rizikuoja, kita vertus, kaip rodo SEB banko tyrimas, daugiau ir sutaupo.
Aktyvesnis investavimas – tarsi savotiška moterų solidarumo išraiška
Vis dėlto, ši savybė, kalbant apie finansinį raštingumą ar ambiciją savo būsimo verslo kapitalui, nėra teigiama – taupydamos moterys atsisako galimybių investuoti. Lietuvos banko pernai atlikta asmenų, investavusių į „Nasdaq“ Vilniaus biržos sąrašus įtrauktas finansines priemones, analizė atskleidė, kad iš visų 21-60 metų amžiaus investuotojų moterys sudaro tik 26 proc. Ir čia matome paradoksą: dažnai verslus kuriančios moterys teigia, kad finansavimo šaltinių paieška ir investicijų pritraukimas yra vienas iš aktualiausių klausimų, stabdančių jų verslo spurtą.
Jeigu bent dalis moterų sutaupomų lėšų būtų investuojamos, tikėtina, kad nuosavų verslų kūrėjos įgytų geresnių galimybių startui ar verslo plėtrai. Aktyvesnis investavimas galėtų tapti net savotiška moterų solidarumo išraiška ir prisidėtų prie bendros investavimo kultūros augimo.
Ryšiai su investuotojais, kaip ir kiti verslo ryšiai, moterims yra labai svarbūs. Augantis ryšių tinklas verslui leidžia dalytis patirtimi, idėjomis ir gerosiomis praktikomis, atveria naujų galimybių. Kadangi vyrų valdomi verslai yra senesni ir didesni, dažnai jų tinklai yra platesni ir pagrįsti ilgametėmis pažintimis.
Kita vertus, karantino patirtis moko, kad vertingų ryšių tinklą sėkmingai galima plėtoti ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant socialinius tinklus – pradedančios verslininkės socialiniuose tinkluose randa mentorių, patarėjų ir palaikymą. Patyrusios verslininkės gali dalytis savo žiniomis, pačios tapti mentorėmis, nes būtent mentorystės klausimas šiandien yra kaip niekada svarbus – profesionalės patarimas ir žvilgsnis iš šalies padeda įveikti neapibrėžtumą ir baimę suklysti. Apskritai, bendraminčių palaikymas tiek moterims, tiek vyrams padeda išspręsti vidines dilemas ir suderinti gausybę pareigų šeimai, verslui ir visuomenei.
Antreprenerystės skatinimas mokykloje – būtinas keičiant verslo stereotipus
Nesibaigiantis pareigų sąrašas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl moterys Lietuvoje rečiau negu vyrai kuria verslus, o sukūrusios nepuoselėja plėtros planų – dažniau pasitenkina mažesniu rezultatu. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad, kuo didesnė įmonių apyvarta, tuo rečiau jos priklauso moterims, pavyzdžiui, įmones, kurių apyvarta yra iki 50 tūkst. eurų, valdo beveik 26 proc. moterų, tuo tarpu įmones, kurių apyvarta yra daugiau nei pusė milijono, valdo tik 9 proc. moterų. Apskritai, ilgiau veikiančių ir didelių įmonių savininkų gretose moterų yra kelissyk mažiau negu vyrų.
Vertinant bendrus tyrimo duomenis, galima daryti prielaidą, kad moterims Lietuvoje priklausantis verslas paprastai yra jaunas ir dar neužaugęs. Kita vertus, ir šioje srityje pasitaiko įspūdingų išimčių. Pavyzdžiui, prieš pusantrų metų milijardo eurų rinkos vertę perkopęs ir pirmuoju lietuvišku vienaragiu tapęs „Vinted“ startuolis buvo sukurtas įgyvendinant idėją, kuri būsimai verslininkei šovė tvarkant spintą. Dabar šis verslas padeda milijonams žmonių palaikyti tvarų vartojimą – būti pokyčiu, kurį jie nori matyti pasaulyje.
Esu įsitikinusi, kad netrukus išgirsime ir dar daugiau sėkmingų jaunųjų verslininkių istorijų, nes SEB partnerė, 25 metus mūsų šalyje veikianti nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) keičia ištisų kartų mąstymą ir nuostatas. Moksleivių kuriamų verslų pavyzdžiai jau dabar rodo, kokį poveikį lyčių lygybei daro mokyklose vykdomos ekonominio švietimo ir antreprenerystės ugdymo programos. Šios organizacijos duomenimis, į verslumo ugdymo programas mergaitės mokyklose įsitraukia aktyviau ir sudaro per 60 proc. visų dalyvių. Taip pat jos dažniau užima prezidento pareigas – iš kone 200 registruotų mokomųjų mokinių bendrovių maždaug 120 vadovauja mergaitės. Jaunoji karta puikiai išnaudoja šiuolaikines technologijas, drąsiai siūlo inovacijas ir besąlygiškai tiki savo produktais.
Ir svarbiausia, kad tai tęstinis, gyvenimiškas projektas, nes baigusios mokyklas LJA programų alumnės net 3-5 kartus dažniau bando kurti savo verslus.
Kiekvieną moterį verslo startui turėtų įkvėpti JAV atliktos studijos duomenys, rodantys, kad moterų valdomi verslai kelerius pastaruosius metus augo dvigubai sparčiau negu vidutiniškai visos įmonės. Be to, nors moterų įkurti startuoliai pritraukia mažiau investicijų, pasiekia daug geresnių rezultatų, lyginant su vyrų įkurtais startuoliais. Kodėl? Pastebima, kad moterys versle sugeba pasinaudoti savo unikalia patirtimi, empatija ir taikliai užčiuopia naujai besiformuojančius moterų klienčių poreikius.
Ir pabaigai, optimizmo suteikia faktas, kad privatus verslas Lietuvoje nėra toks senas kaip Vakaruose, todėl mūsų šalies verslo aplinkoje yra daugiau dinamikos, įmonės – lanksčios ir kūrybingos, atviros naujovėms ir sugeba sparčiai keistis. Ir svarbiausia, kad savo vertę įsisąmoninusios moterys yra vienas šios kaitos variklių.
Keiskime statistiką kartu.
