Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) jau antrus metus tęsia bendradarbiavimą su Panevėžio pataisos namais pagal šios įstaigos vykdomą Teisinio ir socialinio švietimo programą, skirtą į laisvę planuojamoms išleisti nuteistosioms. Tik Ligonių kasos specialistų paskaitos nuo praėjusių metų pabaigos persikėlė į elektroninę erdvę.
Šiais metais dar 10 Pataisos namų moterų iš arčiau susipažino su mūsų šalies sveikatos apsaugos sistema, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) svarba ir galimybėmis, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka ir kt. Pastebima, kad nuteistosios atidžiai klausosi Panevėžio TLK specialistų patarimų ir vis drąsiau užduoda klausimų, aktualių joms išėjus į laisvę.
Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) vyriausioji specialistė Laura Nakrošienė nuotoliniu būdu vykusioje paskaitoje pasidalijo patirtimi, dėl kokių problemų gyventojai dažniausiai kreipiasi į GAS – kai prašoma gydymo įstaigose susimokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kai negali patekti pas gydytojus, kai nori išsiaiškinti, kodėl nutrūko jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir kt. L. Nakrošienė paaiškino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad moterims laisvėje netektų susidurti su panašiais nesklandumais.
Nuteistosioms pateikta informacijos, kurios asmenų grupės yra draudžiamos valstybės lėšomis, kaip elgtis situacijose, kai netenkama bedarbio statuso ir asmuo išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos klientų sąrašo, į ką atkreipti dėmesį, kad PSD įmokos būtų mokamos laiku ir tinkamai. Akcentuota, kad PSD yra privalomas visiems Lietuvos gyventojams. Paaiškinta, nuo ko reikia pradėti, norint nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
L. Nakrošienė pažymėjo, kad PSD Lietuvoje turi būti nepertraukiamas. Jei jis nustoja galioti, kiekvienam asmeniui papildomai suteikiamas vienas mėnuo, per kurį leidžiama nemokamai gydytis, gauti kitas sveikatos priežiūros paslaugas su sąlyga, kad per tą papildomą mėnesį asmuo vėl pasirūpins savo PSD – įsidarbins, pradės individualią veiklą ir ims savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas ar pan.
L. Nakrošienė minėjo atvejus, kuriais gali būti padaroma žala PSDF biudžetui ir ją gali tekti atlyginti, – smurtaujant ar kitaip sužalojus asmenį, pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) jau nebesant draustam Lietuvoje PSD ir kt. Nuteistosioms pasakota, kaip elgtis, kad tokių problemų būtų išvengta.
Moterims išdėstyta sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, pastebėta, kad šiuo metu siuntimai į rankas pacientams nebeduodami, nes jie, kaip ir vaistų receptai, yra elektroniniai. Aiškinta, kokias galimybes viešint kitose Europos Sąjungos šalyse suteikia ESDK turėjimas, kaip galima pačiam elektroniniu būdu užsisakyti šią kortelę ar susiformuoti bei atsisiųsti jį pakeičiantį sertifikatą.
Paskaitos klausytojos supažindintos su dantų protezavimo paslaugų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, odontologijos paslaugų teikimo tvarka, kaip galima rinktis gydymo įstaigas, kada sveikatos priežiūros paslaugos gali būti mokamos, kas gali dalyvauti prevencinėse programose, kokia šių programų nauda ir pan.
Pataisos namų gyventojos klausė, kodėl atsiranda PSD įsiskolinimas Lietuvoje, jei žmogus dirbo užsienyje ir ten mokėjo mokesčius, ar galima internetu siųsti dokumentus, patvirtinančius įmokų mokėjimą kitoje ES šalyje, ką daryti, jei išėjus į laisvę tuoj pat reikalingi vaistai, o nemokamai patekti pas gydytoją tą pačią dieną neįmanoma, kiek gali kainuoti mokamos gydytojų konsultacijos, kokiu būdu bus perkeliama ligos istorija į kitą gydymo įstaigą, jei iki patekimo į nelaisvę gyventa viename mieste, o išėjus į laisvę bus pasiliekama gyventi kitame.
Atsakant į klausimus pabrėžta: kai kurias situacijas geriausia išsiaiškinti individualiai, nes tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, bedarbio statuso gavimas, nepilnamečių vaikų turėjimas ar kt. konkrečios aplinkybės gali vienaip ar kitaip padėti išspręsti situacijas dėl sveikatos draudimo ir teisės į gydymą PSDF biudžeto lėšomis. Jei išėjus į laisvę moterims kiltų kokių neaiškumų, pažymėta, kad jos visada gali kreiptis į ligonių kasą. Uždavusioms klausimų taip pat apibendrintai atsakyta į juos.
Panevėžio pataisos namai – moterų įkalinimo įstaiga, kurioje bausmę atlieka nuteistosios iš visos Lietuvos. Užsiėmimuose dalyvauja moterys, kurioms iki bausmės pabaigos likę 3 mėn. arba likę 1–1,5 mėn. iki galimybės taikyti LR bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį ( Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos).
