Europos Komisija, siekdama sustiprinti Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą ir paskatinti jų atsigavimą po koronaviruso pandemijos, atnaujino Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą.
ES makroregioninė strategija yra politikos programa, padedanti tame pačiame regione esančioms šalims kartu spręsti problemas, veiksmingiau išnaudoti bendrą potencialą. ES Baltijos jūros regiono strategija (ES BJRS) buvo pirmoji 2009 m. patvirtinta ES makroregioninė strategija. Jos tikslas – stiprinti beveik 80 mln. gyventojų turinčių ES valstybių, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimą apsaugant jūrą ir užtikrinant tvarų regiono augimą.
Strategiją įgyvendina aštuonios ES valstybės narės: Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija. Nors ES BJRS yra vidinė ES strategija ir skirta jos narėms, tačiau į strategijos įgyvendinimą siekiama įtraukti ir kaimynines ne ES valstybes.
Įgyvendinant strategiją, esminis jos darbo dokumentas yra veiksmų planas. Atsižvelgiant į kintančią aplinką, jis yra reguliariai atnaujinamas.
Šių metų vasario mėnesį atnaujintame veiksmų plane išdėstyta 14 politikos sričių. Supaprastinta koordinavimo ir valdymo sistema skatins darną tarp atskirų politinių sričių, veiklų tęstinumą, padės jauniems žmonėms įsilieti į ES BJRS valdymo ir įgyvendinimo procesus.
Siekiant veiksmingesnio atsigavimo po koronaviruso pandemijos, atnaujintame veiksmų plane dėmesys skiriamas ekologijai, klimato kaitos mažinimui, skaitmeninimui, politikos prioritetų Baltijos jūros regione suderinimui su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais.
Lietuva, įgyvendindama ES BJRS veiksmų planą, kartu su kitomis valstybėmis koordinuoja trijų politinių sričių – transporto, energetikos ir bioekonomikos įgyvendinimą.
Strategijos projektų finansavimui naudojami ES fondai ir programos, nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos ir privatus kapitalas.
