Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau, parodė „Swedbank” užsakymu atlikta apklausa. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.
„Didelė dalis šalies gyventojų pensinio amžiaus ribos nevertina kaip to meto, kada reiktų palikti darbo rinką ir daugiau nebedirbti. Visgi tai neturėtų sudaryti iliuzijos, kad rūpestį savo finansine gerove senatvėje galima atidėti vėlesniam laikui ar tiesiog bandyti dirbti tol, kol leidžia jėgos. Darbą sulaukus pensijos visų pirma reiktų vertinti kaip savirealizacijos ir socialinių ryšių palaikymo būdą, o pinigų, reikalingų gyvenimui sulaukus pensijos, kaupimas turėtų vykti iki sulaukus pensinio amžiaus”, – sako „Swedbank investicijų valdymo” direktorius Tadas Gudaitis.
Kiek metų dar norėtų dirbti
Remiantis tyrimo duomenimis, didesnioji dalis darbingo amžiaus šalies gyventojų (23 proc.) neturi nusistatę konkrečios išėjimo į pensiją datos – jie darbo rinkoje liktų tol, kol leistų sveikata ar kitos aplinkybės.
„Kaip rodo tyrimas, būsimųjų senjorų nusiteikimas dirbti mažėtų su kiekvienais pensijos metais. Sulaukę pensinio amžiaus, 14 proc. gyventojų planuotų dirbti nuo 1 iki 4 metų, 6 proc. norėtų dirbti 5–10 metų, o ilgiau nei dešimtmetį tik 2 proc. apklaustųjų”, − komentuoja T. Gudaitis.
Pasak jo, dažniausiai toliau dirbti išėję į pensiją planuotų 25-55 m. amžiaus grupei priklausantys respondentai, taip pat aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupių atstovai.
Pagrindinės priežastys dirbti – ne finansinės
T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad pagrindinės įvardijamos priežastys dėl darbo senatvėje nėra finansinės. Poreikis prisidurti papildomų pajamų prie būsimos pensijos yra tik ketvirtas pagal svarbą veiksnys, jį nurodo 41 proc. šalies gyventojų.
Tyrimo duomenimis, daug svaresnės nei finansinės priežastys dirbti yra siekis paįvairinti savo kasdienybę (53 proc.), noras palaikyti protinius gebėjimus (52 proc.), taip pat siekis palaikyti socialius ryšius ir bendravimą su pažįstamais (47 proc.).
„Galima pasidžiaugti, kad dirbti sulaukus pensinio amžiaus žmonės svarstytų pirmiausia ne dėl finansinių motyvų. Kita vertus, 2 iš 5 gyventojų galvoja, kad būsimos pensijos jiems nepakaks ir jiems gali tekti papildomai prisidurti prie jos dirbant toliau, nors to nebūtinai norima. Tokiems gyventojams būtina apsvarstyti kaupimo II ar III pakopos pensijų fonduose galimybes – tai gali suteikti daugiau pasirinkimų atėjus pensiniam amžiui”, – sako „Swedbank investicijų valdymo” direktorius.
Pasak eksperto, kaupiant bent kelis dešimtmečius pensijų fonduose papildomai, galima užsitikrinti apčiuopiamą priedą prie „Sodros” pensijos ir taip įgyti daugiau pasirinkimo laisvės bei patirti mažesnį finansinį spaudimą.
Sulaukus pensijos − pajamos bent dviem dešimtmečiams
Kaip rodo tyrimas, 23 proc. šiuo metu dirbančių respondentų suėjus pensiniam amžiui ilgiau dirbti neplanuotų, o 11 proc. pageidautų išeiti į išankstinę pensiją. Dažniausiai neplanuojantys dirbti nurodo 56 m. ir vyresni gyventojai, taip pat žemesnio išsimokslinimo ir žemesnių pajamų grupių atstovai.
Pasak T. Gudaičio, nevienodus gyventojų planus dėl darbo sulaukus pensijos iš dalies lemia jų profesija ar atliekamo darbo pobūdis.
„Savaime suprantama, kad mažiau žmonių, išėjusių į pensiją, norėtų toliau dirbti sunkų fizinį darbą. Tuo metu dirbti protinį darbą pensinis amžius nebūtinai yra kliūtis. Vis dėlto tai rodo, kad sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms ar tiems, kurių galimybės dirbti išėjus į pensiją gali būti objektyviai apribotos, ypač svarbu kuo anksčiau pradėti ruoštis finansiškai saugiai senatvei”, – sako T. Gudaitis.
Finansiniam pasiruošimui senatvei įtakos gali turėti ir sveikatos duomenys bei demografinės tendencijos. Statistikos duomenimis, šiuo metu sulaukę pensinio 65 m. amžiaus vyrai Lietuvoje turėtų dar vidutiniškai gyventi šiek tiek daugiau kaip 14 metų, o moterys – apie 19 metų. Pastaraisiais metais šie skirtumai tarp vyrų ir moterų mažėja, o bendra šalies gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja.
Kita vertus, kelis dešimtmečius vyravusi didelė migracija ir nedidelis gimstamumas lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimą ir bendrą populiacijos senėjimą. Prognozuojama, kad šie veiksniai ateityje sukurs papildomą spaudimą socialinės apsaugos sistemai ir gali apriboti valstybės galimybes mokėti tokio dydžio senatvės pensijas, kurios bent iš dalies atstotų iki pensijos žmogaus gautų pajamų lygį.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank” užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Šaltinis: „Swedbank”
