Spalio vakaras virš Baso sąsiaurio. Saulė jau nusileido, apačioje – juodas, šaltas vandenynas. Mažo lėktuvo kabinoje sėdi dvidešimtmetis vaikinas ir įsitempęs kalba į radiją: kažkas skrenda virš jo. Kažkas didelis, su ryškiomis šviesomis, ir tai – ne lėktuvas. Skrydžių dispečeris Melburne klausosi, užduoda klausimus, bando suprasti. Po kelių minučių eteryje pasigirsta keistas garsas, o paskui stoja tyla. Nuo tos akimirkos praėjo beveik pusė amžiaus, bet į klausimą, kas nutiko Frederikui Valentičiui (Frederick Valentich), atsakymo vis dar nėra. Paprastas mokomasis skrydis 1978 m. spalio 21 d., šeštadienio vakarą, apie 18 val. 19 min. iš Murabino (Moorabbin) aerodromo netoli Melburno pakilo nedidelis vienmotoris lėktuvas „Cessna 182L“, registracijos numeris VH-DSJ. Jį pilotavo 20 metų Frederikas Valentičius. Jis turėjo privataus piloto licenciją, svajojo tapti profesionaliu lakūnu ir rinko skraidymo valandas. Kelionės tikslas buvo Kingo sala (King Island) Baso sąsiauryje – maždaug valandos skrydis virš atviros jūros. Įdomi detalė: Valentičius domėjosi NSO. Tai vėliau patvirtino ir jo šeima. Būtent ši aplinkybė padarė bylą tokią paslaptingą – vieniems ji atrodo kaip įrodymas, kad jis žinojo, ką mato, kitiems – kad jo vaizduotė buvo pasiruošusi „pamatyti“ ateivius. Šešios minutės eteryje Praskridęs Otvėjaus kyšulį (Cape Otway), Valentičius susisiekė su Melburno skrydžių informacijos tarnyba ir paklausė, ar netoliese skraido kiti orlaiviai. Dispečeris atsakė, kad žinomų lėktuvų tame aukštyje nėra. Tuomet pilotas ėmė apibūdinti, ką mato: didelį objektą su keturiomis ryškiomis šviesomis, kuris, jo teigimu, pralėkė maždaug 300 m virš jo ir labai greitai judėjo. Pokalbis truko kelias minutes. Valentičius pranešė, kad objektas lyg žaidžia su juo – priartėja, nutolsta, sklando aplink. Paklaustas apie jo tipą, jis atsakė, kad tai ne lėktuvas. Vėliau pranešė, kad variklis ima dirbti netolygiai, „kosti“. Paskutiniai jo žodžiai, užfiksuoti įraše apie 19 val. 12 min., buvo panašūs į: „Tai ne lėktuvas…“ Po to, kaip pasakojama, eteryje maždaug 17 sekundžių buvo girdimas keistas, metalą primenantis garsas. Ir viskas. Lėktuvas nenusileido Kingo saloje. Jau tą patį vakarą buvo paskelbtas pavojaus režimas, o kitą dieną pradėta didelė paieškos operacija ore ir jūroje. Ji truko iki spalio 25 d. Nerasta nieko – nei nuolaužų, nei degalų dėmės, nei gelbėjimosi liemenės. Liudininkai ir keistos šviesos Po dingimo spaudą užplūdo pranešimai apie neįprastas šviesas danguje tą vakarą Viktorijos pakrantėje. Kai kurie žmonės tvirtino matę ryškų, judantį šviesos tašką ar žalsvą švytėjimą virš jūros. Tokie pasakojimai, atsiradę po garsaus įvykio, visada vertinami atsargiai: žmonės ima prisiminti tai, ką gal ir matė, bet anksčiau nelaikė svarbiu. 1983 m., praėjus beveik penkeriems metams, Flinderso saloje į krantą buvo išplauta lėktuvo variklio gaubto sklendė. Nustatyta, kad ji priklausė „Cessna 182“ tipo lėktuvui iš panašaus serijos numerių intervalo, tačiau įrodyti, kad tai būtent VH-DSJ dalis, nepavyko. Teorijos: nuo ateivių iki dezorientacijos Valentičiaus byla tapo viena garsiausių NSO istorijų Australijoje ir viso pasaulio ufologijoje. Paaiškinimų pasiūlyta daug: Susidūrimas su NSO. Ufologai mano, kad jaunuolis tapo nežinomo objekto auka – lėktuvas galėjo būti „pagrobtas“ ar sunaikintas. Kai kurie net svarsto, ar pilotas neliko gyvas kitame pasaulyje. Erdvinė dezorientacija. Tai buvo vienas pirmųjų Valentičiaus naktinių skrydžių virš vandens. Skeptikų teigimu, tamsoje pilotas galėjo nepastebėti, kad lėktuvas pasviro ar net apsivertė, o „objektas su šviesomis“ galėjo būti jo paties lėktuvo šviesų atspindžiai jūroje, žvaigždės ar Veneros planeta. Tokiu atveju lėktuvas galėjo spirale nukristi į jūrą. Inscenizuotas dingimas. Svarstyta ir versija, kad jaunuolis sąmoningai sukūrė istoriją ir dingo savo noru, pavyzdžiui, nuskrido kitur. Įrodymų tam nėra. Nelaimingas atsitikimas. Variklio gedimas, apie kurį jis pranešė, galėjo būti tiesiog techninis sutrikimas, privertęs lėktuvą leistis į jūrą. Australijos transporto departamento ataskaitoje konstatuota, kad lėktuvo dingimo priežastis nenustatyta. Ši sausa formuluotė tik dar labiau kurstė smalsumą. Labiausiai šią istoriją išgyveno Valentičiaus šeima. Pasakojama, kad tėvas iki pat savo gyvenimo pabaigos neprarado vilties sūnų kada nors vėl pamatyti ir nelinko tikėti, kad šis tiesiog nukrito į jūrą. Po daugelio metų Viktorijos pakrantėje buvo atidengta memorialinė lenta jaunajam pilotui atminti. Ji primena, kad už kiekvienos garsios NSO bylos slypi tikra žmogiška netektis. Ką žinome ir kas lieka paslaptimi Žinome, kad 1978 m. spalio 21 d. Frederikas Valentičius išskrido iš Murabino, pranešė apie nežinomą objektą su šviesomis ir variklio sutrikimus, o po to ryšys nutrūko. Jo kūnas ir lėktuvas taip ir nerasti. Pats radijo pokalbis – tikras ir užfiksuotas, tačiau jo interpretacija priklauso nuo to, kuo norime tikėti. Ar tai buvo jauno piloto klaida tamsoje, ar susitikimas su kažkuo, ko mes nesuprantame? Daugiau panašių bylų rasite mūsų NSO skyriuje, o savo versiją galite išdėstyti forume ar komentaruose. Šaltiniai Wikipedia – Disappearance of Frederick Valentich Tasmanian Aviation Historical Society – Mystery VH-DSJ Skeptoid – The Disappearance of Frederick Valentich Dr David Clarke – Flight into Oblivion
