Jis valdė valstybę nuo Baltijos iki Juodosios jūros, jo vardu pavadinti šimtai gatvių, mokyklų ir net universitetas. Kiekvienas Lietuvos moksleivis žino, kad Vytautas Didysis mirė 1430 metais. Tačiau užduokite paprastą klausimą – „O kur jis palaidotas?“ – ir net istorikai trumpam nutils. Atsakymas skamba keistai: Vilniaus katedroje, bet niekas nežino, kurioje vietoje. Didžiausio Lietuvos valdovo kapas jau beveik keturis šimtmečius yra vienas mįslingiausių mūsų istorijos galvosūkių. Valdovas, kuris nespėjo užsidėti karūnos Vytauto paskutiniai metai patys savaime primena dramą. 1430 m. rudenį Vilniuje ir Trakuose rinkosi Europos kilmingieji – turėjo įvykti Vytauto karūnavimas. Karūna buvo pagaminta ir siunčiama iš imperatoriaus Zigmanto, tačiau lenkų didikai, nenorėję stiprios Lietuvos karalystės, ją perėmė pakeliui. Pasakojama, kad karūną net sukapojo. Laukdamas ir svečius vaišindamas, senyvas Vytautas, sakoma, nukrito nuo žirgo, susirgo ir 1430 m. spalio 27 d. mirė Trakuose. Valdovas buvo palaidotas Vilniaus katedroje. Tai nėra legenda – XVI–XVII a. šaltiniai mini jo kapą katedroje, o vėlesni aprašymai kalba ir apie koplyčią, kurioje jis ilsėjosi. Iki XVII a. vidurio žmonės žinojo, prie kurio kapo galima nusilenkti didžiajam kunigaikščiui. Po to – tyla. 1655-ieji: metai, kai kapas pradingo 1655 m. Vilnių užėmė Maskvos kariuomenė. Miestas buvo nusiaubtas ir apiplėštas, nukentėjo ir katedra. Būtent nuo šio laiko Vytauto kapo pėdsakai nutrūksta. Yra dvi pagrindinės versijos, ir abi kelia šiurpą. Kapas buvo išniekintas. Pagal vieną pasakojimą, įsiveržėliai išplėšė valdovų kapus ir išmėtė palaikus. Kai kurie istorikai šią versiją laiko perdėta – esą ji galėjo atsirasti, norint dar labiau pabrėžti okupantų žiaurumą. Kapas buvo paslėptas. Kita versija teigia, kad kanauninkai, sužinoję apie artėjančią kariuomenę, valdovo palaikus slapta perkėlė ir taip gerai paslėpė, kad vėliau niekas nebegalėjo jų rasti. Paslaptis galėjo numirti kartu su tais, kurie ją žinojo. Antroji versija ypač žadina vaizduotę. Įsivaizduokite naktį katedroje: žvakių šviesa, keli dvasininkai, sunkus karstas, nešamas į požemius, ir priesaika niekam nepasakoti. Ar taip buvo iš tiesų – niekas nežino. Bet būtent dėl to ši istorija nesensta. Potvynis, atvėręs katedros rūsius 1931 m. pavasarį Neris išsiliejo ir užliejo katedros požemius. Tvarkant pažeistus rūsius, darbininkai aptiko užmūrytą kriptą su karališkaisiais karstais. Joje rasti Aleksandro Jogailaičio, dviejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai bei vertingi laidojimo regalijų dirbiniai. Lietuvą ir Lenkiją tai sujaudino: jei rasta tiek, gal netoli guli ir Vytautas? Deja, Vytauto karsto nebuvo. Bent jau oficialiai. Tyrėjas Saulius Poderis pastaraisiais metais iškėlė drąsią hipotezę: 1931 m. galėjo būti aptikti ne trys, o keturi valdovų palaidojimai, o ketvirtasis galbūt ir buvo Vytauto. Jis taip pat mano, kad palaikai gali būti paslėpti užmūrytame koridoriuje po katedra. Kiti specialistai atsargesni – jų teigimu, galutines išvadas galės pateikti tik nauji moksliniai tyrimai. Nuotykių ši istorija turi dar daugiau. Karališkosios regalijos, rastos 1931 m., prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo paslėptos ir dešimtmečius laikytos dingusiomis. 2025 m. sausį katedros kriptose jos vėl buvo aptiktos – kelios laidojimo karūnos ir kiti XV–XVI a. valdovų laidojimo ženklai. Iš pradžių pasklido gandai, kad pagaliau rastas Vytauto kapas, tačiau tai nepasitvirtino – radiniai priklausė kitiems valdovams. Vis dėlto pati istorija įrodė: katedros požemiai vis dar gali nustebinti. Kodėl taip sunku rasti valdovą Vilniaus katedra – ne vieno amžiaus pastatas. Ji ne kartą degė, buvo perstatoma, plečiama, o jos požemiuose glūdi senesnių šventovių liekanos. Per šešis šimtus metų keitėsi grindų lygis, sienos, koplyčios. Vieta, kur XV a. stovėjo Vytauto antkapis, šiandien gali būti po storu sluoksniu mūro. Be to, net radus kaulų, reikėtų įrodyti, kad jie priklauso būtent Vytautui. Čia į pagalbą galėtų ateiti DNR tyrimai: istorikai siūlo palyginti galimus palaikus su Vytauto giminaičių, pavyzdžiui, Gediminaičių, palaikais. Kai kurie tyrėjai viliasi, kad atsakymą pavyks gauti iki 2030-ųjų – Vytauto mirties 600-ųjų metinių. Legendos apie paslėptą kunigaikštį Ten, kur trūksta dokumentų, atsiranda pasakojimai. Vilniuje sklando gandų, kad Vytautas ilsisi slaptoje kriptoje su visu ginklu, kad jo karstą saugo užkeikimas, o kai valdovas bus surastas, Lietuvai ateis nauja didybės epocha. Kiti sako, kad kanauninkai išnešė palaikus už katedros ribų ir palaidojo nežymėtoje vietoje. Tai – miesto folkloras, o ne istoriniai faktai, tačiau jis puikiai rodo, kiek daug Vytautas reiškia tautos atminčiai. Panašių pasakojimų apie užburtus požemius ir juose miegančius karžygius pilna visoje Lietuvoje – daugiau jų rasite skiltyje „Lietuva“, o mįslingų vietų apžvalgas – paslaptingų vietų skyriuje. Ką žinome ir kas lieka paslaptimi Žinome, kad Vytautas mirė 1430 m. Trakuose ir buvo palaidotas Vilniaus katedroje, o jo kapas buvo žinomas iki XVII a. vidurio. Nežinome, kas nutiko po 1655-ųjų: ar palaikai buvo išniekinti, ar išgelbėti ir paslėpti. Tikimybė, kad bent dalis atsakymų dar glūdi po katedros grindimis, nėra maža – ir galbūt jau artimiausiais metais mokslininkai pagaliau galės pasakyti daugiau. O kaip manote jūs – ar Vytauto palaikai vis dar katedroje, ar paslaptį jau seniai prarijo istorija? Pasidalykite savo nuomone komentaruose ar forume. Šaltiniai LRT – Where is Vytautas the Great? Efforts to identify remains of Lithuanian medieval ruler LRT – Remains of Vytautas the Great may have been discovered in 1931, researcher says LRT – Burial crowns of Lithuanian-Polish rulers discovered in Vilnius Cathedral Bažnytinio paveldo muziejus – Vilniaus katedros kriptos LDK istorija – Searching for Graves
