Beglobių gyvūnų problemomis seniai besirūpinantis Ainius Strazdas kelia klausimą, kaip efektyviau tai būtų galima spręsti Anykščių rajone. Publikuojame jo nuomonę.
Ar atsakinga visas su beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimu susijusias Anykščių rajono problemas sukrauti vienai kitame rajone veikiančiai Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai ir tikėtis, kad Anykščių rajone ši problema bus efektyviai sprendžiama?
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (be kitų įpareigojimų gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje savivaldybių administracijoms) aiškiai nurodoma, kad joms įstatymu pavesta organizuoti bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.
Įstatyme nėra konkrečių įpareigojimų kaip tiksliai reikia organizuoti bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams. Taigi, kaip užtikrinamas šių problemų sprendimų organizavimas – priklauso nuo požiūrio į šią problemą konkrečioje savivaldybėje. Vienoms savivaldybėms su tuo tvarkytis sekasi lengviau, kitoms – sunkiau.
Anykščių rajono savivaldybė yra nuėjusi lengviausiu keliu – jau eilę metų Anykščių rajono savivaldybė beglobių gyvūnų naštą pilna apimtimi yra užkrovusi Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai. Nors tikrai nėra naujiena, kad šiai gyvūnų prieglaudai aptarnauti kelis aplinkinius rajonus yra sudėtinga dėl ribotų žmogiškųjų resursų. Ne gana to, jų patalpos irgi nėra su guminėmis sienomis, kad galėtų priimti ir pasirūpinti kiekvienu gyvūnu, dėl kurio gyventojai ar savivaldybių atstovai kreipiasi tiek Utenoje, tiek Anykščiuose, tiek kitame aplinkiniame rajone.
Man yra protu nesuvokiama, kodėl per tiek metų šis klausimas nebuvo sprendžiamas rimčiau? Kodėl nebuvo imtasi papildomų priemonių, kad Anykščių rajone egzistuojančiai beglobių gyvūnų problemai spręsti būtų įgalinti papildomi įrankiai, kurie pačiai Anykščių rajono savivaldybei suteiktų papildomą pasirinkimo laisvę ir leistų efektyviau spręsti beglobių gyvūnų problemą?
Šią vasarą aptarti šių klausimų buvome susitikę su Anykščių rajono savivaldybės Bendrojo ir ūkio skyriaus vadovu Ramūnu Blazarėnu ir skyriaus vyr. specialiste Diana Kviecinskiene. Regis turėjome iš tikrųjų produktyvų susitikimą, buvo įsiklausyta į mūsų pateiktus pasiūlymus, bet jokio teigiamo pokyčio praėjus jau 4 mėnesiams nuo susitikimo iki šiol nematyti.
Problema niekur nedingo, gyventojai su tuo susiduria praktiškai kiekvieną dieną. Štai visiškai nesena situacija. Praėjusio mėnesio pabaigoje į mus kreipėsi Anykščių rajono gyventoja su prašymu padėti išspręsti beglobių gyvūnų problemą. Moteris nurodė, kad reikia sugauti ir sterilizuoti pas jos mamą užklydusią katę su jaunikliu. Savivaldybė tinkamai nesureagavo, todėl gyventoja kreipėsi tiesiai į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją ir bendraudama SMS žinutėmis susitarė, jog gyvūnai bus sugauti ir sterilizuoti per ateinančią savaitę. Deja, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijai laiku atvykti pas moterį nepavyko, todėl asmeniškai susisiekiau su organizacijos vadove, kad išsiaiškinčiau to priežastis. Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos vadovė man paaiškino, kad ruduo yra tas nedėkingas laikas, kai darbų apimtys jų organizacijoje stipriai išauga dėl padidėjusio beglobių gyvūnų srauto – per mėnesį į jų prieglaudą atkeliauja 100-150 gyvūnų. Ar galite įsivaizduoti, kokie tai žvėriškai dideli skaičiai? Ir, nepriklausomai nuo to, ten dirbantys darbuotojai tikrai daro viską, kad ir Utenoje, ir aplinkiniuose rajonuose šąlančių, alkanų beglobių gyvūnų būtų kiek įmanoma mažiau. Tuo esu įsitikinęs praktiškai ne vieną ir ne du kartus. Istorija baigėsi tuo, kad moteris nusprendė pati organizuoti gyvūnų sugavimą ir gyvūnus sterilizuoti savo lėšomis.
Tame pačiame mano jau minėtame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodoma, kad savivaldybės administracija turi informuoti ir skatinti visuomenę globoti gyvūnus (išskyrus laukinius). Kada paskutinį kartą matėte kažką panašaus darančią Anykščių rajono savivaldybę? Savivaldybės oficialioje svetainėje nėra galima kelių mygtukų paspaudimu surasti, kas atsakingas už gyvūnų gerovę ir apsaugą, tai apie kokį informavimą mes galime kalbėti? Apie kokį gyvūnų globojimo skatinimą galime kalbėti, kai gyventojai žino, kad pastebėtu beglobiu gyvūnu greičiausiai teks rūpintis jiems patiems savo pačių lėšomis, nors tą turėtų daryti rajono savivaldybė?
Ką daro Anykščių rajono savivaldybė, kad bent minimaliai nuimtų spaudimą nuo praktiškai visą Utenos apskritį nuo beglobių gyvūnų gelbstinčios organizacijos ir gyvūnams neabejingų Anykščių rajono gyventojų? Dabar galiu pasakyti tiesiai šviesiai – nieko arba beveik nieko.
Vasarą įvykusiame susitikime su rajono savivaldybės administracijos atstovais minėjau, kad viešieji pirkimai gali būti inicijuojami taip, kad savivaldybė rajono beglobių gyvūnų problemų nesukrautų vienai organizacijai. Tą galima padaryti sudarius sutartį ne su viena, o 2-3 skirtingomis prieglaudomis (tokiu atveju gyventojui pranešus apie rastą beglobį gyvūną savivaldybė galėtų kreiptis ne tik į viešajame pirkime pirmą vietą užėmusią prieglaudą. Jeigu per sutartą laiką pirmoji prieglauda gyvūno paimti neįstengia arba atsisako tą padaryti, savivaldybė turėtų galimybę kreiptis į antrą prieglaudą, o prireikus –ir į trečiąją) arba paskelbti kelis skirtingus viešuosius pirkimus skirtinoms rajono teritorijoms aptarnauti (tokiu atveju savivaldybė kreiptųsi į tą organizaciją, kuri laimėjo viešąjį pirkimą konkrečiai teritorijai aptarnauti) ir taip išskaidyti į prieglaudas iš Anykščių rajono iškeliaujančių beglobių gyvūnų skaičius.
Dar viena išeitis, kuriai įgyvendinti ieškoti galimybių siūliau jau prieš kelis metus – gyvūnų prieglaudos įsteigimas pačiame Anykščių rajone. Žinoma, kad tai taptų realybe, reikia įdėti daugiau pastangų nei tik pasirašyti sutartį ar rasti pastatą, kurį būtų galima perduoti šiai veiklai vykdyti. Tam reikalinga ir įmonė, ir iniciatyvūs žmonės, kurie imtųsi šią veiklą vykdyti. Tiesa, kai dar rajone turėjome aktyviai beglobių gyvūnų srityje veikiančių žmonių, 2021 m. kalbų apie gyvūnų prieglaudos atsiradimą Anykščiuose buvo. Deja, idėja ir liko idėja. Nors tuo metu buvusio archyvo pastato atnaujinimui buvo numatyti skirti 46 tūkst. EUR, tačiau pačiai prieglaudai savivaldybė buvo numačiusi tik po 5000 EUR per metus. Ne mėnesiui, o metams! Ką gali nuveikti organizacija už tokią menką sumą, kai šiai veiklai vykdyti pinigai reikalingi ir komunaliniams mokesčiams sumokėti, ir gyvūnų išlaikymui, ir prieglaudoje dirbančių darbuotojų algoms?
Šią situaciją puikiai mena ir tuo metu, ir dabar vicemero pareigas einantis Dainius Žiogelis, kuris, be kita to, yra buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Anykščių skyriaus vadovas. Kaip bebūtų gaila, dabar tokių žmonių, kurie eitų su degančiu noru akyse, įtikinėtų rajono vadovus spręsti beglobių gyvūnų problemą ir prisiimtų atsakomybę steigti prieglaudą ir ją administruoti nebėra (pavyzdžiui, tuo metu rajone aktyviai veikė organizacija „Pūkuota svajonė“). Tiesiog buvo nusivilta atmestinu savivaldybės vadovų požiūriu į šią problemą.
Ar tai reiškia, kad šią idėją reikėtų atmesti? Mano akimis, niekada nevėlu grįžti ir svarstyti galimybę savo rajone turėti gyvūnų prieglaudą. Pirmiausiai reikia aiškiai pripažinti, kad beglobių gyvūnų problema egzistuoja ir šiuo metu įgalinti sprendimai neveikia. O tada už gyvūnų gerovę ir apsaugą savivaldybėje atsakingas darbuotojas (toks darbuotojas savivaldybėje dirba) proaktyviai ieškoti patalpų, kur prieglaudą būtų galima įrengti, žmonių, kurie prisiimtų atsakomybę ją įsteigti ir administruoti, ir numatyti realią finansinę pagalbą bent jau veiklos vykdymo pradžioje, kad įsteigta prieglauda iš karto nebūtų pasmerkta žlugimui.
Kaip Anykščių rajono savivaldybė skirsto prioritetus, kad sugeba surasti 10 tūkst. eurų Anykščių kvapo sukūrimui, vėliau dar daugiau išleisti šiai produkcijai įsigyti, bet nerodo jokio noro realioms rajone egzistuojančioms problemoms spręsti?
Ar tikrai verta merkti dešimtis tūkstančių kvapams ir žvakėms tik tam, kad meras galėtų pasipuikuoti spausdamas ranką kitų savivaldybių atstovams ar užsienio šalių atstovams? Manyčiau, kad rajoną pirmiausiai reprezentuoja gebėjimas efektyviai spręsti rajone egzistuojančias problemas, o ne krūva dovanų su Anykščių rajono savivaldybės logotipu. O štai su gebėjimu efektyviai spręsti rajono problemas savivaldybė su esamu meru priešakyje turi didelių problemų ir ne tik gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.
Ainius Strazdas
Šaltinis: Nyksciai

