Norime pasidžiaugti pirmąja rezidencija Andrioniškio bibliotekoje ir pasidalinti įspūdžiais. Tai visiškai nauja patirtis mūsų bibliotekai ir miesteliui. Už tai dėkojame iniciatyviąjai Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorei Jurgitai Bugailiškienei ir visiems prisidėjusiems. Pirmosios rezidentės – dramaturgės Teklės Kavtaradzės viešnagė į Andrioniškio kasdienybę įnešė labai daug naujų patirčių, idėjų ir gyvybės.
Teklę sutikome tokiu metų laiku, kai gamta ruošiasi miegui, dienos trumpėja, naktys ilgėja, vėlinių žvakutės kviečia rimčiai, susikaupimui, apmąstymams. Tačiau net ir šiuo metų laiku dienos su Tekle prabėgo pilnos klegesio, obuolių pyrago kvapo, gamtos ir kūrybinių patirčių dalijimosi, na o ilgos naktys dramaturgei tikriausiai buvo vidinių atradimų metas. Sunku pasakyti, ar Teklei pakako poilsio ir laiko visiems savo kūrybiniams sumanymams įgyvendinti, bet rezidentė džiaugėsi, kad rado laiko rašymui ir turės ką pristatyti lapkričio 6-7 dienomis vyksiančiame Dramaturgų simpoziume Anykščiuose.
Pasak dramaturgės Teklės – „Jeigu prieš viską būčiau ieškojusi vieno žodžio apibūdinti rezidencijai, kuri manęs dar tik laukė, būčiau sakius paprastai ir nelabai kūrybingai – rašymas. Jeigu reiktų apibendrinantį žodį rasti dabar, po visko, vienareikšmiškai tai būtų – ŽMONĖS. Viskas yra apie žmones, viskas čia buvo apie žmones. Apie tuos, kuriuos sutikau, apie tuos, kurių ilgėjausi, apie save – labai žmogišką žmogų.“
Rezidencijos metu Teklė susitiko su Andrioniškio gyventojais, vedė dvejas kūrybinio rašymo dirbtuves. Pirmosios buvo skirtos visiems norintiems, antrosios – jaunimui.
Gyventojai Teklę sutiko labai šiltai – su obuolių pyragais, rudeninių jurginų puokšte ir savo rankomis megztomis kojinėmis. Apipylė klausimais apie gyvenimą ir kūrybą, dalinosi savo patirtimis.
Kūrybinio rašymo dirbtuvėse Teklė mums suteikė galimybę trumpam pasijusti rašytojais ir ieškoti įkvėpimo viduje, juk tikriausiai ir profesionaliems rašytojams ne visada būna lengva atrasti vidinę motyvaciją ir įkvėpimą, tikriausiai dažnai tenka pabūti su savimi ir išgirsti save, o paskui, žiūrėk, iš tos tylos ir ima kilti mintys, gal net išvysto siužetas.
Andrioniškiečiams tai buvo nauja patirtis, gal ir kiek bauginanti, bet mes pabandėme ir įveikėme! Buvo labiai įdomu pasinerti į diskusijas su dalyvavusiais jaunuoliais, per rašymo patirtis atvėrusiais duris į dominančias temas.
Rezidencijos metu Teklė stebėjo kasdienį žmonių gyvenimą mažame miestelyje, bendravo su pardavėjomis, sutiktais gyventojais. Vyko į protmūšį, kuriame dalyvavo komandoje su Anykščių mokytojomis ir jų suburtu jaunimu. Susipažino su Andrioniškio krašto apylinkėmis.
Andrioniškio seniūnas Rolandas Lančickas pravedė ekskursiją po Andrioniškio apylinkes ir pasivaikščiojimą Šimonių girioje. Apsukome nemažą ratelį užsukdami ir į kelias sodybas. Gėrėjomės Inkūnų bažnytėlės ramybe, šaltinėliu, ėjome „beždžionių tiltu“, aplankėme ramias senas Inkūnų kapinaites.
Bendraujant su rezidente Tekle gimė naujų idėjų ir tikimės, kad dar tikrai pasimatysime, o iš šios Andrioniškio rezidencijos ji išsiveš gražias patirtis, viena kurių užrašyta Teklės užrašuose:
„Paryčiais atsibudusi mačiau neryškią šviesą pro gėlės formos langus bažnyčioje ir mane tai ramino. Kokio grožio sumanymas. Priminimas.
Ir tamsoje bažnyčia šviečia, yra.
Ir tamsoje šviesa yra.
Net kai tamsu, kažkur yra šviesa.“
Šaltinis: Nyksciai