Susidėvėjusi tarpinė, įtrūkęs apsauginis įdėklas ar deformuota atraminė detalė gali sutrikdyti viso įrenginio darbą. Keičiant tokius komponentus neužtenka tiksliai atkartoti jų matmenų. Ne mažiau svarbu žinoti, kokioje aplinkoje detalė bus naudojama, kokias apkrovas patirs ir su kokiomis medžiagomis liesis. Neteisingai pasirinkus medžiagą, net pagal brėžinį tiksliai pagamintas komponentas gali greitai prarasti savo savybes.

Ką svarbu žinoti apie detalės naudojimo sąlygas? 

Prieš užsakant naują detalę naudinga išsiaiškinti, dėl ko susidėvėjo ankstesnė. Išbrinkusi ir formą praradusi guminė tarpinė gali rodyti, kad jos medžiaga buvo nesuderinama su alyva ar kita darbine terpe. Paviršiuje atsiradę įtrūkimai kartais susiję su temperatūra, mechaniniu poveikiu ar aplinkos sąlygomis. Vis dėlto vien iš pažeidimo išvaizdos tikslios priežasties nustatyti ne visada įmanoma.

Skiriasi ir pačių detalių darbo pobūdis. Nuolat suspausta sandarinimo tarpinė turi išlaikyti sandarumą ir kuo mažiau prarasti pradinį storį, o vibracijas slopinantis elementas patiria pasikartojančias deformacijas. Pastarajam svarbus elastingumas ir atsparumas nuovargiui. Dėl šių skirtumų dvi panašiai atrodančios detalės nebūtinai gaminamos iš tos pačios gumos.

Kada rinktis gumą, plastiką ar metalą?

Medžiagos pasirinkimą pirmiausia lemia detalės funkcija. Metalai dažnai naudojami standiems, dideles apkrovas perduodantiems komponentams. Inžineriniai plastikai praverčia, kai aktualus mažesnis svoris, atsparumas tam tikroms cheminėms medžiagoms ar nedidelė trintis. Guma pasirenkama sandarinimui, vibracijų slopinimui ir ten, kur detalė darbo metu turi elastingai deformuotis.

Tačiau skirtingų medžiagų savybės priklauso ir nuo konkrečios jų rūšies. Vieni plastikai aukštesnėje temperatūroje greitai praranda standumą, o kiti tam pritaikyti geriau. Metaliniams komponentams drėgnoje ar chemiškai agresyvioje aplinkoje gali prireikti apsaugos nuo korozijos. Guminėms detalėms ypač aktualus suderinamumas su skysčiais, su kuriais jos nuolat kontaktuos.

Kuo skiriasi techninės gumos rūšys?

Jeigu detalė turi būti elastinga, kitas žingsnis – tinkamos gumos pasirinkimas. NBR dažnai naudojama sandarikliams, kurie liečiasi su mineralinėmis alyvomis ir tepalais. EPDM geriau tinka daugeliui lauko sąlygų, nes pasižymi atsparumu ozonui, drėgmei ir atmosferos poveikiui. Tačiau įrenginiui, kuriame nuolat naudojama mineralinė alyva, įprasta EPDM guma dažniausiai nebūtų tinkamas pasirinkimas.

Kai detalė patiria trintį ir dilimą, svarstomi tam tikri SBR ar natūralaus kaučiuko mišiniai. Silikoninė guma naudinga ten, kur reikalingas elastingumas platesniame temperatūrų diapazone. Vis dėlto du tos pačios rūšies gumos gaminiai gali skirtis kietumu, mechaniniu atsparumu ir kitomis savybėmis. Dėl to galutiniam pasirinkimui svarbūs konkretaus mišinio techniniai duomenys.

Kodėl svarbus medžiagos kietumas ir storis?

Dvi vienodų matmenų tarpinės gali sandarinti nevienodai, jei jų kietumas skiriasi. Minkštesnė guma lengviau prisitaiko prie paviršiaus nelygumų, o kietesnė labiau priešinasi įspaudimui. Tačiau vien pagal kietumą nustatyti tinkamiausios tarpinės negalima – rezultatą lemia ir jos forma, prispaudimo jėga bei darbo sąlygos.

Gumos kietumas dažnai nurodomas Shore A skalėje. Ne mažiau svarbus ir detalės storis bei numatomas suspaudimas. Per stora tarpinė gali trukdyti tinkamai suveržti jungtį, o per plona – neužtikrinti reikiamo sandarumo. Todėl matmenys turi būti derinami su konkrečios jungties konstrukcija.

Kaip medžiagos pasirinkimas susijęs su gamybos būdu?

Plokščią tarpinę su keliomis angomis dažnai galima išpjauti iš tinkamo gumos lakšto. Erdvinės formos detalėms ar sudėtingesniems paviršiams gali prireikti kitokios technologijos. Gamybos būdas svarbus ir dėl užsakomo kiekio: vienetiniam gaminiui ne visada ekonomiška ruošti specialią formą, kuri būtų naudinga gaminant didesnę seriją.

Kai standartinių detalių matmenys ar savybės netinka, individualią guminių detalių gamybą pagal pateiktus reikalavimus siūlo Almeida. Gamintojui pateikus informaciją apie darbo aplinką, lengviau nustatyti, ar pasirinkta guma tiks konkrečiai paskirčiai. Pavyzdžiui, galima iš anksto pastebėti, kad numatyta medžiaga neatspari įrenginyje naudojamai alyvai, ir išvengti netinkamos detalių partijos gamybos.

Ką pasiruošti prieš užsakant technines detales?

Užsakymą palengvina brėžinys su pagrindiniais matmenimis, angų vietomis ir leistinais nuokrypiais. Išlikusi sena detalė taip pat naudinga kaip pavyzdys, tačiau jos matmenys dėl susidėvėjimo ar deformacijos jau gali skirtis nuo pradinių. Todėl aklai kopijuojant naudotą komponentą kyla rizika pakartoti ankstesnius netikslumus.

Kartu su brėžiniu naudinga pateikti darbo temperatūrą, informaciją apie kontaktą su alyvomis ar cheminėmis medžiagomis, apkrovų pobūdį ir reikalingą kiekį. Slėginėms sandarinimo sistemoms aktualus ir darbo slėgis bei jungties sąlygos. Turint šią informaciją galima tiksliau palyginti medžiagų variantus ir dar prieš gamybą išsiaiškinti, ar detalė atitiks numatytą paskirtį. PR

Šaltinis: Nyksciai