Paskutinėmis spalio dienomis Anykščių kapinėse dažnai matyti grėbliai, kibirai ir šepečiai: kapą norisi sutvarkyti iki Visų Šventųjų dienos, kuri šiemet yra sekmadienį, ir pirmadienį minimų Vėlinių. Rudens darbai svarbūs ne tik dėl šventės, nes nuo jų priklauso, kaip kapas atrodys pavasarį. Apžvelgiame, kaip saugiai nuvalyti paminklą, ką daryti su lapais ir augalais, ko vengti per šalnas ir kokie darbai laukia per metus.

Kada geriausia tvarkyti

Patogiausia kapą sutvarkyti likus savaitei ar dviem iki Vėlinių, kol kapinėse mažiau žmonių, o konteineriai dar nepilni. Viena kapų tvarkytoja yra pasakojusi, kad spalio darbų kalendorių užpildo jau nuo vasaros pabaigos, todėl jei kapu rūpintis patys negalite, susitarkite iš anksto. Darbams rinkitės šiltesnę dieną: kai kurių darbų, pavyzdžiui, paminklo plovimo, per šaltį geriau nedaryti.

Paminklas: kuo švelniau, tuo geriau

Paveldo specialistų principas paprastas: pirmiausia nepakenkti. Paminklą valykite ne tam, kad jis atrodytų kaip naujas, o kad būtų matyti užrašas ir nesikauptų nešvarumai.

• Nuimkite viską. Vazonus, žvakes, vainikus ir lapus nuo paminklo bei plokštės.
• Sudrėkinkite. Švariu vandeniu nuplaukite dulkes ir smėlį, kad valant jie nesubraižytų paviršiaus. Vandens geriau atsivežti iš namų: granito paminklų gamintojai įspėja, kad šulinio vandenyje gali būti daug geležies, o ji akmeniui nepalanki.
• Valykite minkštu šepečiu ar kempine. Vielinių ir kietų šepečių, šveitimo miltelių, chloro, acto ar druskos nenaudokite. Užsienio paveldo institucijos pabrėžia, kad akmenį gali pažeisti net buitinė aukšto slėgio plovyklė.
• Marmurui į vandenį galima įlašinti švelnaus muilo. Minkštas smiltainis nuo šveitimo trupa, todėl jį tik nuplaukite.
• Vašką suminkštinkite karštu vandeniu ir atsargiai nugramdykite plastikine mentele, ne peiliu.

Jei akmuo lupasi, byra ar paminklas pasviręs, jo nevalykite ir netiesinkite patys. Pasitarkite su kapinių prižiūrėtoju arba akmens meistru. Kerpių paveldo specialistai paprastai nepataria šalinti, nebent jos dengia užrašą.

Lapai, skalda ir augalai

Nuo skaldos lapus būtina surinkti: palikti jie pūva, o drėgnoje vietoje ima želti samanos. Skaldą grėbkite švelniai, kad neišbyrėtų už apvadų. Nuvytusias vienmetes gėles, pavyzdžiui, begonijas ar serenčius, išraukite, nes jos neperžiemoja.

Sodo chrizantemos yra daugiametės ir žiemoja lauke, o jautresnes veisles botanikos sodo specialistai pataria pridengti mulčiu ar eglišakėmis. Jei pavasarį norite snieguolių ar krokų, svogūnėlius sodininkai pataria sodinti rugsėjį–spalį, kai dirva atvėsta iki maždaug 10 °C.

Sodinkite tik savo kapavietės ribose. Anykščių rajono savivaldybės kapinių tvarkos apraše numatyta, kad tarp kapaviečių paliekama ne mažiau kaip 0,4 m šone ir 0,5 m gale. Augalų, kurie užaugs dideli ar plis į kaimynų kapus, nesodinkite. Išrautų augalų nepilkite už kapinių tvoros ar miško pakraštyje: kai kurie, pavyzdžiui, žiemė, ten gali įsišaknyti ir plisti savaime.

Ko nedaryti, kai šąla

• Neplaukite paminklo per šaltį. JAV paveldo tarnybos rekomendacijose nurodoma valyti, kai oras šiltesnis nei maždaug +4 °C, ir kad nešaltų dar parą po valymo. Užšalusi drėgmė akmenį gali pažeisti: pavyzdžiui, kai kurie smiltainio paminklai sluoksniuojasi ir byra, kai tarp sluoksnių užšąla vanduo.
• Ledo nekapokite metaliniais įrankiais. Sniegą nuo plokščių ir paminklo valykite šluota ar mediniu kastuvėliu, o druskos ant akmens nebarstykite.
• Nepalikite tuščių žvakidžių. Jos prisipildo lietaus vandens, o užšalęs vanduo gali suskaldyti stiklą.
• Nepalikite augalų vazonuose ilgam. Vazone žemė žiemą gali įšalti kiaurai, todėl augalas patikimiau peržiemoja pasodintas.
• Nelaužykite eglišakių nuo kapinių medžių. Svetimame miške šakas kirsti galima tik su savininko sutikimu, o už pažeidimą gresia 60–300 € bauda. Eglišakių nesutvirtinkite viela ar plastiku, nes pavasarį jos keliauja į žaliųjų atliekų konteinerį.

Kapo priežiūros kalendorius

• Kovas–balandis. Nutirpus sniegui nuimkite eglišakes ir žiemos šiukšles, apžiūrėkite, ar nepasviro paminklas ir nesuskilo plokštės. Kai atšyla, galima plauti paminklą ir papildyti skaldą.
• Balandžio antroji pusė. Sodinamos našlaitės, kurios pavasario šalnas ištveria geriau nei kitos sezoninės gėlės.
• Gegužė. Vienmetės sodinamos praėjus šalnoms. Mokslininkų duomenimis, per 50 metų vidutinė paskutinių šalnų data buvo gegužės 14-oji, tačiau kasmet ji skiriasi.
• Vasara. Laistykite vėlai vakare arba anksti ryte, gausiai, nes paviršinis palaistymas naudos neduoda. Reguliariai ravėkite.
• Rugsėjis–spalis. Svogūninių sodinimas, lapų grėbimas, paminklo valymas ir pasiruošimas Vėlinėms.
• Lapkričio pabaiga. Kapą galima pridengti eglišakėmis.

Kapą verta prižiūrėti reguliariai ir dėl taisyklių: už kapavietę atsako kapinių žurnale įrašytas asmuo, o jei kapas netvarkomas ilgiau kaip metus, prižiūrėtojas jį raštu įspėja. Kaip įrengti kapą, kad jį būtų lengviau prižiūrėti, ir ką leidžia kapinių taisyklės, plačiau rašoma Danguje.lt straipsnyje apie kapų tvarkymą.

Atliekas tvarkydami rūšiuokite: lapus, nuvytusius augalus ir eglišakes dėkite į žaliųjų atliekų konteinerį palaidas, be plastikinių maišų. Didesnį kiekį statybinių atliekų, pavyzdžiui, likusių keičiant apvadus, reikia vežti į didelių gabaritų atliekų aikštelę.

Orai ir šviesus paros metas

Lapkričio pradžioje dažnai būna vėsu ir drėgna, lyja, pučia vėjas, o rytais takai po šalnos gali būti slidūs. Dirbant prie kapo ar ilgiau stovint greitai sušąlama, todėl verta apsiauti šiltus, neperšlampamus batus, pasiimti pirštines ir skėtį. Lapkričio 1 d. Anykščiuose saulė teka apie 7.24, o leidžiasi apie 16.41, o kapines rajono tvarka leidžia lankyti šviesiu paros metu, tad darbus pradėkite ne per vėlai. Važiuodami iš darbo vakare pasiimkite žibintuvėlį ir atšvaitą, o išvykimo dieną pasitikrinkite orus Anykščiuose, kur matyti ir saulėtekio bei saulėlydžio laikas. PR

Šaltinis: Nyksciai