Po ketverių metų apsipirkimas Lietuvos parduotuvėse gali atrodyti kitaip nei šiandien. Įsigaliojant naujiems Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimams, prekybos vietose turėtų atsirasti daugiau galimybių įsigyti produktų be vienkartinių pakuočių, naudojant savo atsineštus indus ar maišelius. Tačiau verslo atstovai pripažįsta, kad didžiausias iššūkis gali būti ne naujų sprendimų įdiegimas, o pirkėjų nenoras keisti įpročius. Ar gyventojai bus pasirengę į parduotuvę keliauti su savo tara ir ar dėl naujų reikalavimų nebrangs prekės?
„Naujasis pakuočių reglamentas keis ne tik tai, kaip atrodo produktai parduotuvių lentynose, bet ir mūsų kasdienius apsipirkimo įpročius. Iki šiol daugiausia kalbėjome apie tai, kaip tinkamai rūšiuoti pakuotes, tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriama jų kiekio mažinimui. Verslui tai reiškia būtinybę ieškoti naujų sprendimų, o vartotojams – permąstyti savo pasirinkimus. Vis dėlto naujovės prigis tik tada, kai apsipirkimas be pakuočių žmonėms taps patogus ir įprastas“, – sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ komunikacijos vadovas Vygandas Kieras.
Apie tai Žinių radijo laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ diskutavo prekybos tinklo „IKI“ tvarumo vadovas Vilius Jorudas ir SBA grupės tvarumo projektų vadovė Jurgita Stankūnienė. Pasak jų, naujasis Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas palies ne tik prekybininkus, bet ir gamintojus, tiekėjus bei vartotojus.
Didesnėse parduotuvėse – daugiau vietos prekėms be pakuočių
Vienas ryškiausių pokyčių gali būti susijęs su galimybe daugiau produktų įsigyti naudojant savo tarą. Siekiama, kad nuo 2030 metų didesnėse nei 400 kv. metrų parduotuvėse bent 10 proc. prekybos ploto būtų skirta produktams be pakuočių. Vis dėlto tikslios šios nuostatos taikymo sąlygos dar turi būti patikslintos.
„Jau šiandien turime gerųjų pavyzdžių – pirkėjams įprasta patiems įsidėti riešutų, saldainių ar kitų sveriamų produktų. Tokių sprendimų ateityje turėtų daugėti. Tačiau vis dar kyla klausimų, kokie produktai bus laikomi parduodamais be pakuotės ir kokiems iš jų bus taikomi naujieji reikalavimai“, – aiškina V. Jorudas.
Pasak jo, kol kas neaišku, ar į šį prekybos plotą bus įskaičiuojamos vietos, kuriose parduodami nesupakuoti vaisiai ir daržovės. Tuo metu galimybė į savo tarą įsipilti šampūno, skysto muilo ar pieno pareikalautų sudėtingesnių techninių ir higienos sprendimų.
Didžiausias iššūkis – ar pirkėjai atsineš savo tarą?
Prekybininkai pripažįsta, kad net ir sudarius galimybę apsipirkti be vienkartinių pakuočių, tai dar nereiškia, jog gyventojai ja aktyviai naudosis. V. Jorudas primena, kad rinkoje jau buvo bandymų įrengti skysto muilo ar šampūno papildymo stoteles, tačiau tokios iniciatyvos neprigijo.
„Galime skirti daugiau prekybos ploto produktams be pakuočių ir sudaryti galimybę pirkėjams naudoti savo tarą. Tačiau svarbiausia, ar žmonės bus pasirengę keisti įpročius. Toks apsipirkimo būdas reikalauja daugiau pasiruošimo ir ne visiems yra patogus“, – pastebi jis.
Vis dėlto vartotojų įpročiai gali keistis. Kaip pavyzdį „IKI“ atstovas pateikia plonųjų plastikinių maišelių apmokestinimą, po kurio pirkėjai ėmė dažniau jų atsisakyti. Ateityje būtų galima svarstyti ir papildomas paskatas, pavyzdžiui, lojalumo taškus už daugkartinės taros naudojimą, tačiau konkrečių tokių priemonių prekybos tinklas kol kas nėra numatęs.
Ar dėl naujų reikalavimų brangs prekės?
Griežtėjantys pakuočių reikalavimai verslui reikš papildomus pasirengimo darbus ir galimas investicijas, tačiau, pasak V. Jorudo, tai nebūtinai lems didesnes prekių kainas.
Šiuo metu 12 proc. prekybos tinklo savo gamyboje naudojamų pakuočių medžiagų sudaro perdirbtos žaliavos. Anot jo, perėjimas prie tokių medžiagų tiesiogiai nepadidino pakuočių kainos.
„Negalime garantuoti, kaip situacija keisis visoje rinkoje, tačiau šiuo metu nematome tiesioginės rizikos, kad dėl naujų reikalavimų prekės turėtų reikšmingai brangti“, – teigia V. Jorudas. Jo vertinimu, kainoms didesnę įtaką gali turėti geopolitinė situacija, degalų kainos ir kiti rinkos veiksniai.
SBA grupės tvarumo projektų vadovė J. Stankūnienė pabrėžia, kad tvarumo sprendimai ne visada reiškia papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, investicijos į saulės elektrines ilgainiui leidžia mažinti energijos sąnaudas. Panašiai gali atsipirkti ir sprendimai, padedantys efektyviau naudoti pakavimo medžiagas bei mažinti jų kiekį.
Baldų ir tekstilės gamintojams – nauji iššūkiai
Nors daugiausia dėmesio sulaukia būsimi pokyčiai prekybos centruose, naujasis reglamentas aktualus ir baldų, tekstilės bei kitų gaminių gamintojams.
Pasak J. Stankūnienės, mažinti pakuočių kiekį reikia pradėti dar projektuojant gaminį. Pavyzdžiui, kuriant baldą svarbu numatyti, kaip jo detalės bus išdėstytos transportuojant, kad pakuotėje liktų kuo mažiau tuščios vietos. Tekstilės sektoriuje taip pat svarbu atsisakyti perteklinių etikečių, papildomų sluoksnių ir kitų nebūtinų medžiagų.
„Svarbu, kad pakuočių būtų naudojama tiek, kiek iš tiesų reikia produkto kokybei ir saugumui užtikrinti. Jau dabar ieškome sprendimų, kaip mažinti medžiagų kiekį, naudoti plonesnes plėveles ir efektyviau organizuoti gaminių pakavimą“, – pasakoja J. Stankūnienė.
Vis dėlto vienas didžiausių iššūkių gamintojams – informacijos apie pakuočių sudėtį ir atitiktį reikalavimams surinkimas. Ypač sudėtinga užtikrinti iš trečiųjų šalių importuojamų pakuočių atitiktį cheminių medžiagų reikalavimams, nes vien tiekėjo deklaracijos gali nepakakti – gali prireikti ir nepriklausomų laboratorijų tyrimų rezultatų.
Ar nauji reikalavimai taps Lietuvos verslo pranašumu?
Abu pašnekovai sutaria, kad Lietuva daliai būsimų pokyčių jau yra pasirengusi. Šalyje veikianti pakuočių apskaitos ir atliekų tvarkymo sistema bei ankstesni verslo sprendimai leidžia lengviau prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
J. Stankūnienė pabrėžia, kad reglamentas Lietuvos verslui galėtų tapti konkurenciniu pranašumu tik tuo atveju, jei vienodi reikalavimai būtų taikomi tiek Europos Sąjungoje pagamintoms, tiek iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms. Pokyčiai turi apimti visą grandinę – nuo gamintojų ir tiekėjų iki prekybininkų bei vartotojų.
„Nereikėtų tikėtis, kad 2030 metais įvyks stebuklas ir visi iš karto pradės naudoti tvarias pakuotes. Tačiau ilgainiui, Europai nuosekliai judant šia kryptimi, prisitaikyti turės tiek verslas, tiek vartotojai“, – sako V. Jorudas.
Pasak tvarumo ekspertų, tikrasis naujųjų reikalavimų poveikis priklausys nuo to, ar prekybininkams pavyks pasiūlyti patogius sprendimus, gamintojams – sumažinti perteklinių pakavimo medžiagų kiekį, o vartotojams – pakeisti kasdienius apsipirkimo įpročius.
Šaltinis: Nyksciai