Tektoninių plokščių susidūrimai suformavo didžiausias ir aukščiausias Žemės kalnų sistemas, įskaitant Himalajus, kuriuose stūkso aukščiausias pasaulio kalnas Everestas. Jo aukštis siekia 8849 metrus virš jūros lygio. Vis dėlto geologiniai įrodymai leidžia manyti, kad tolimoje praeityje Žemėje galėjo būti ir aukštesnių kalnų, rašo „Live Science“.
Alanas Collinsas iš Adelaidės universiteto Australijoje teigia, kad geologai neturi pakankamai išsamių duomenų, kad galėtų tiksliai nustatyti, kuris kalnas buvo aukščiausias prieš šimtus milijonų metų. Vis dėlto Žemės plutoje išlikusios nuosėdinių uolienų liekanos padeda spręsti, kokios buvo senovinės kalnų sistemos. Tyrinėdami šias uolienas, geologai gali nustatyti, kaip giliai jos siekė planetos gelmes. Tai leidžia apytikriai įvertinti ir galimą senovės kalnų aukštį.
Iš esmės kalnai – tai žemyninės plutos dalys, iškeltos į viršų lėtai susiduriant tektoninėms plokštėms. Formuojantis kalnams, dalis plutos ne tik kyla aukštyn, bet ir smenga gilyn į Žemės gelmes, aiškina Džiji Zhu iš Kurtino universiteto Australijoje. Todėl manoma, kad aukščiausi kalnai susiformuodavo ten, kur Žemės pluta turėjo giliausias „šaknis“.
Geologų vertinimu, po Himalajais Žemės pluta tęsiasi iki 80 kilometrų gylio. Taigi aukščiausias pasaulio kalnas Everestas sudaro vos 14 proc. uolienų plokštės, kurios dalis jis yra, storio. Tai reiškia, kad kalnai negali augti be galo: pasiekę tam tikrą aukštį, jie pradeda irti veikiami savo pačių svorio.
Himalajai pradėjo formuotis prieš 40–50 milijonų metų, susidūrus Indijos ir Eurazijos žemyninėms plokštėms. Panašių susidūrimų Žemės istorijoje būta ne kartą. Maždaug prieš 650 milijonų metų susiformavo Transgondvanos superkalnų sistema – senovinė kalnų grandinė dabartinės Rytų Afrikos teritorijoje. Ji iškilo Afrikai ir Pietų Amerikai susidūrus su Arabija, Indija, Australija bei Antarktida ir susidarius Gondvanos superžemynui.
Vėliau Gondvana vėl suskilo, tačiau išlikę senovinių kalnų pėdsakai rodo, kad ši kalnų sistema buvo maždaug tris kartus ilgesnė už Himalajus. Manoma, kad jos kalnai savo aukščiu bent jau prilygo Himalajams, o galbūt buvo net aukštesni.
Dar viena kandidatė į aukščiausios senovės kalnų sistemos titulą – Grenvilio kalnodara, susiformavusi maždaug prieš 1,3 milijardo metų, formuojantis Rodinijos superžemynui. Jos pėdsakų galima aptikti Šiaurės Amerikoje. Tačiau apie šią išnykusią kalnų sistemą žinoma gerokai mažiau.
Pažvelgus dar toliau į praeitį, maždaug prieš 2 milijardus metų, galima rasti įrodymų, kad formuojantis Kolumbijos superžemynui iškilo išties milžiniški kalnai. Geologai mano, kad jie galėjo būti aukštesni už Everestą.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tiksliai nustatyti, kuris kalnas praeityje buvo aukščiausias Žemėje, beveik neįmanoma. Bent jau kol kas, atsižvelgiant į dabartines planetos gelmių tyrimo technologijų galimybes.
