Mes, Traupio bibliotekos skaitytojų klubo „Atgaiva“ nariai, kiekvieną mėnesį renkamės pokalbiams apie knygas, skaitymą, keliones, aptariame bendrai skaitytą knygą. Šį kartą dalinomės įspūdžiais apie J. Noreikienės knygą „Ragana Freda”. Klubo susitikimus visuomet įdomiai aprašo klubo narė Daiva Ausėnaitė.
„Turiu prisipažinti, kad mes kaime gyvename kaip tikri miestiečiai – gerokai asocialiai, ta prasme, kad mes neturim kaimynų, jie kažkur toli ir mes bendravimo neieškom. Kai aš jau visai nevažinėsiu į miestą, gyvensim sėslų kaimiečių gyvenimą, manau, bus viena diena per mėnesį, kuri neleis man pavirsti žmonių vengiančiu atsiskyrėliu – tai kasmėnesiniai knygų klubo „Atgaiva“ susitikimai Traupio bibliotekoje.
O jų aš nežadu praleisti. Šiandien aptarinėjome lietuvės autorės knygą „Ragana Freda“. Visos likome sužavėtos lengvai skaitomu, nebanaliu autorės stiliumi. Buvo knygą perskaičiusių per porą vakarų. Visas nustebino siužetinės linijos netikėti posūkiai, labai spalvingi personažai. Aišku, labiausiai norėjosi apkalbėti raganos personažą. Pasistengsiu neatskleisti siužeto, tad tik užsiminsiu, kad šio romano veikėja, kuri vertėsi raganavimu, buvo sukūrusi tokį savo įvaizdį, kuris neretai ir iškyla akyse, kai nuskamba žodis „ragana“. Knygų klubo susitikimų žanras leidžia pasinerti į asmeninius prisiminimus, tad klubietės puolė iš atminties kišenių traukti prisiminimus akistatų su visokiomis „raganomis“. Klausėmės ir svarstėme, kas tada įvyko – magija, susirinko labiau įtaigūs žmonės ar suveikia placebo. Jeigu žmogus patiki – tai net ir negydomas išgyti gali. Ką jūs nežinot tokių istorijų?
Prie raganiškos temos klubietė Linutė parinko keletą aromatų. Tas juodas buteliukas ir jame glūdintis „sunkus“ kvapas – tai mūsų klubo rekomendacija visoms pradedančioms raganoms. Jeigu jau pasirinksite tokią profesiją, tai ir kvepėti reikia atitinkamai. Kad atėjęs gyvenimo akligatvyje atsidūręs žmogelis iš karto būtų to kvapo didybės priblokštas, sumazgytas ir net paskui išėjęs šiek tiek laimingas, kad nebejaučia tų kelių erzinančių kvapo natų. Kiti du kvapai irgi tokie „su charakteriais“, įdomūs, išskirtiniai. Skaitant knygą apie raganą būtų labai papildantis, nuotaiką kuriantis elementas.
Kitam kartui nuspręsta skaityti detektyvo žanro knygas. Čia jau aš ėmiausi iniciatyvos rekomenduoti: „Miestas ir miestas“ (autorius China Mieville) – mano šių metų knyga favoritas, lenkiu galvą prieš autorių už įdėtas pastangas kažkaip įdomiau „palikti lavoną“. Ir už kelių žanrų labai vykusią samplaiką. Minkštųjų detektyvų gerbėjoms pasiūliau antrą knygą apie Verą Vong („Veros Vong vadovas, kaip šnipinėti (negyvėlį)). Labai įsimintinas personažas ta Vera Vong. Ir aš visuomet parekomenduosiu lietuvių autorių, o mes turime labai gerą trilerių rašytoją Daina Kleponę ir jos antrą knygą „Septyni Majos žiedai“.
Aišku, mes pasidalinome įžvalgomis apie kai kuriuos miestelio gyventojus, apie kažkokius nepažįstamus vyrus, ieškančius žmonos kaimo renginiuose, apie parduodamas sodybas ir apie Danutės kelionę į Bulgariją. Gėrėme bulgarišką rožių arbatą, skanavome bibliotekininkės Ramunės keptą pyragą; kepti skanius pyragus, manau, yra super galia. O tada klegėdamos išsiskirstėme skaityti. Argi nenuostabiai mes čia gyvename?“
Šaltinis: Nyksciai
