„Čia turbūt priklauso nuo to, kiek ministras pirmininkas nori gadinti savo reputaciją, turėdamas nekompetentingą finansų ministrą. Jeigu jam dėl kažkokių priežasčių tai yra patogiau, nei turėti kompetentingą žmogų, tai gali taip priplaukti ir iki kadencijos pabaigos“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė, paklausta, ar T. Valiui gali grėsti kokios nors pasekmės dėl jo darbo.
„Šito dalyko kaina bus gana didelė. Ji bus ne tik reputacinė Vyriausybei, socialdemokratams ir ministrui pirmininkui, bet ir didelė Lietuvos mokesčių mokėtojams“, – pabrėžė ji.
Buvusios premjerės teigimu, valstybės finansų valdymas reikalauja ne tik politinių sprendimų, bet ir gebėjimo suprasti bendrą šalies finansinę padėtį.
„Galiu, kaip buvusi finansų ministrė, pasakyti: jeigu tu nepažįsti skaičių, jeigu nesupranti proporcijų, jeigu nežinai, kaip iš tikrųjų atrodo valstybės finansai tame dideliame paveiksle, labai sunku nepadaryti nesąmonių“, – kalbėjo konservatorė.
I. Šimonytė taip pat kritikavo Vyriausybės patvirtintą 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir premjero poziciją dėl jame numatyto valdžios sektoriaus deficito.
Pasak politikės, Vyriausybės vadovas, pritardamas biudžeto projektui, prisiima atsakomybę už jo pasekmes, net jeigu nenori veltis į diskusijas dėl išlaidų mažinimo.
„Jeigu Vyriausybė patvirtino biudžetą, reiškia, premjeras sako „OK“, bet premjeras taip sako, nes gal nenori veltis į tas diskusijas su kitais ministrais, kaip reikėtų grįžti į tuos 3 proc. deficito rėmus“, – teigė I. Šimonytė.
„O tai reiškia, kad kažko reikia atsisakyti. Bet tai nėra atsakingo vadovo pozicija, nes turi galvoti, ką po savęs paliksi“, – pridūrė ji.
Buvusi premjerė taip pat atmetė socialdemokratų argumentus, kad kitų metų valstybės biudžetas yra orientuotas į žmonių poreikius. Anot jos, vertinant biudžetą būtina atsižvelgti ne tik į numatomas išlaidas, bet ir į jų finansavimo šaltinius.
„Kai dabar socialdemokratų ponios čia tokį melodramatišką balsą pastatė ir sako: „Bet šitas biudžetas yra žmonėms, o ką čia opozicija kalba? Jis yra žmonėms“, tai visi biudžetai yra žmonėms. Ne kėdėms, ne medžiams, ne žvėrims miške. Visada yra žmonėms“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Bet yra ir kitas dalykas: biudžetas taip pat yra ir iš žmonių, nes mokesčiai yra žmonių, skolos yra žmonių. Šitie dalykai atsiranda iš žmonių“, – akcentavo ji.
Abejoja, ar Vyriausybė imsis rimtų mokesčių pakeitimų
Komentuodama finansų ministro svarstymus dėl galimų mokesčių pakeitimų, I. Šimonytė teigė abejojanti, ar dabartinė Vyriausybė ryšis priimti reikšmingus sprendimus, kurie leistų sumažinti biudžeto deficitą.
„Manau, kad čia yra kalbėjimas dėl kalbėjimo, labai erzinantis iš tikrųjų, nes greičiausiai jokių sprendimų nebus“, – sakė ji.
Finansų ministras T. Valys anksčiau yra įvardijęs svarstymus dėl tabako ir alkoholio akcizų, azartinių lošimų, taršių bei brangių automobilių didesnio apmokestinimo. Jis taip pat neatmetė nekilnojamojo turto mokesčio korekcijų ir galimybės peržiūrėti degalų akcizus.
Vis dėlto, I. Šimonytės vertinimu, pavieniai mokesčių pakeitimai nebūtų pakankami sprendžiant augančio valstybės biudžeto deficito problemą.
„Aš esu tikra, kad nebus net pastangų kažką rimčiau svarstyti, nes reikia labai rimtų pakeitimų, todėl, kad prognozuojamas 5 proc. deficitas jau praktiškai ir 2028-aisiais, ir 2029-aisiais, realiai, jeigu įvertinsime tai, kas dabar į biudžetą neįtraukta“, – teigė politikė.
„Na, iš azartinių lošimų mokesčio, dovanokite, bet nelabai yra apie ką kalbėti. Net nekilnojamojo turto mokesčio atveju čia nelabai yra apie ką kalbėti. Čia reikia labai rimto paketo, bet lengviausia visada yra naujų įsipareigojimų neprisiimti“, – pridūrė ji.
Konservatorė prognozuoja, kad dabartinės Vyriausybės sprendimų pasekmes gali tekti spręsti jau kitai valdžiai, kuri bus suformuota po 2028 metų Seimo rinkimų.
„Manau, kad koks jovalas tame biudžete besusidarytų per šiuos 2027–2028 metus, jis bus paliktas kažkam, kas po Seimo rinkimų perims paruoštą 2029 metų biudžetą, ten ras daug siurprizų ir turės kažkaip su tuo tvarkytis“, – sakė I. Šimonytė.
Kaip skelbta, antradienį finansų ministras Taurimas Valys parlamentui pateikė 2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Seimo posėdžių salėje valstybės biudžetas svarstomas du kartus, jį taip pat svarsto Seimo komitetai, iš kurių Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra pagrindinis – beveik visi parlamento komitetai savo siūlymus pateikti turi iki lapkričio 10 d.
Pirmasis 2027 m. biudžeto svarstymas numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis Europos Sąjungos lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.)
Projektas numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.
Projekte gynybai kitąmet numatyta 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Taip pat numatoma didinti pensijas, minimalią algą, socialines išmokas, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.
Šeimų paketo priemonėms numatoma skirti 150 mln. eurų.
