Įpusėjus Seimo kadencijai ir likus dvejiems metams iki Seimo rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros atstovais, atliko kasmetinę Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę ir nustatė, kuriose apygardose rinkėjų skaičius paaugo, o kuriose sparčiai menksta. Deltuvos šiaurinėje (į kurią patenka Anykščių r.) rinkėjų sumažėjo, bet ribų perbraižymas dar negresia.
Analizuojant 2026 m. ir 2024 m. rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias rinkėjų augimas stebimas šalia Vilniaus esančioje Riešės apygardoje, aprėpiančioje vakarinę Vilniaus rajono savivaldybės dalį. Nuo 2024 m. vykusių Seimo rinkimų, čia rinkėjų skaičius pasipildė 3782. Sparčiai auga ir Vilniaus mieste esanti Verkių apygarda, čia rinkėjų skaičius padidėjo 2512 rinkėjų.
Nemažas rinkėjų skaičiaus augimas fiksuojamas ir Mėguvos apygardoje, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių. VRK duomenimis, per dvejus metus rinkėjų skaičius čia pasipildė 3373 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.
Kauno rajono savivaldybės pietinėje dalyje esančioje Garliavos apygardoje rinkėjų skaičius padidėjo 2612 rinkėjų, o tos pačios savivaldybės šiaurinėje dalyje esanti Raudondvario apygarda – 2090 rinkėjų.
VRK taip pat fiksuoja ir apygardas, kuriose matomas rinkėjų skaičiaus mažėjimas. Labiausiai sumenko Sėlos vakarinė apygarda, kuri apima Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybes. Per dvejus metus ši apygarda neteko 1414 rinkėjų.
Rinkėjų skaičius sumažėjo ir Rokiškio rajoną bei Zarasų rajono savivaldybės dalį apimančioje Sėlos rytinėje apygardoje, kuri prarado 1363 rinkėjus, taip pat – Panevėžio mieste esančioje Nevėžio apygardoje, netekusioje 1335 rinkėjų.
Rinkėjų mažėjo taip pat ir Nalšios pietinėje (Molėtų ir Švenčionių raj.), Kelmės-Šilalės, Žiemgalos rytinėje (Pasvalio raj. ir dalis Pakruojo raj.), Deltuvos šiaurinėje (Anykščių raj. ir dalis Panevėžio raj.), Nalšios šiaurinėje (Visaginas, dalis Ignalinos raj. ir dalis Zarasų raj.,), Karšuvos (Jurbarko raj. Pagėgiai ir dalis Tauragės raj.), Dzūkijos (Varėnos raj.) ir kitose, dažniausiai atokiau nuo didžiųjų miestų esančiose kaimiškose rinkimų apygardose.
Tikėtinas apygardų ribų perbraižymas
Duomenų analizė parodė, kad praėjus dvejiems metams nuo 2024 metų spalį vykusių Seimo rinkimų, atsirado net vienuolika vienmandačių apygardų (į šį skaičių neįtraukiant Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos – jos sudarymui Rinkimų kodekse nustatyta kita tvarka), kurios išeina iš Rinkimų kodekse nustatytos leistinos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (33 338).
Pagal šį Rinkimų kodekse nustatytą kriterijų, vienoje rinkimų apygardoje rinkėjų skaičius turėtų būti nuo 30 004 iki 36 672 rinkėjų. Tai svarbu tam, kad Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose rinktų proporcingai panašus rinkėjų skaičius.
Šį rudenį VRK fiksuoja jau keturias apygardas, kurios yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o septynios apygardos viršija didžiausią leistinos rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribos padalą.
Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Nalšios šiaurinė – 85,0 proc., Karšuvos – 88,8 proc., Žiemgalos rytinė – 89,2 proc. ir Vilkaviškio – 89,7 proc. vienmandatės rinkimų apygardos.
Vertinant rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus, yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.
Šaltinis: Nyksciai