Lietuvos kelių būklę gerai vertina vos 9 proc. vairuotojų, rodo asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nors apie nepakankamą kelių finansavimą kalbama ne vienerius metus, blogos būklės kelių tinklas ir toliau plečiasi. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, svarstant kitų metų valstybės biudžetą svarbu ne tik rasti papildomų lėšų, bet ir pagaliau sutarti, kaip keliai bus finansuojami ilguoju laikotarpiu.
„Devyni procentai yra skaičius, į kurį sunku numoti ranka. Jeigu devyni iš dešimties vairuotojų negali pasakyti, kad Lietuvos keliai yra geri, vadinasi, pavieniais remontais šios problemos nebeišspręsime. Apie nepakankamą kelių finansavimą kalbame ne pirmus metus, jį spręsti žadėjo ne viena Vyriausybė, tačiau vis dar neturime modelio, kuris leistų ne tik remontuoti blogiausius ruožus, bet ir sustabdyti viso tinklo prastėjimą“, – sako Š. Frolenko.
41 proc. valstybinių kelių – blogos būklės
„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad prastą kelių būklę vairuotojai jaučia ne tik vertindami infrastruktūrą. 78 proc. apklaustųjų per pastaruosius metus buvo įvažiavę į duobę, nors finansinių nuostolių išvengė. Dar 10 proc. dėl prastos kelių kokybės patyrė iki 500 eurų siekusių automobilio apgadinimų, o beveik 4 proc. nuostoliai viršijo šią sumą.
Pasak Š. Frolenko, gyventojų vertinimas atspindi problemą, kuri matoma ir oficialioje kelių būklės statistikoje. Šiuo metu blogos būklės yra apie 41 proc. valstybinės reikšmės kelių, o jų atnaujinimo tempas yra gerokai per mažas, kad situacija pradėtų gerėti.
„Kasmet sutvarkome apie 300 kilometrų kelių, bet per tą patį laiką dar maždaug 700 kilometrų tampa blogos būklės. Vadinasi, net ir vykstant darbams bendras rezultatas blogėja. Čia ir yra esminė problema. Mums reikia pasiekti tokį finansavimo lygį, kad pirmiausia sustabdytume prastėjimą, o tada pradėtume mažinti per daugelį metų susikaupusį blogos būklės kelių tinklą“, – sako asociacijos vadovas.
Jo teigimu, kelių atnaujinimo apimtis galima prognozuoti iš anksto, todėl finansavimas neturėtų kasmet priklausyti tik nuo to, kiek lėšų pavyksta numatyti konkrečiame valstybės biudžete.
„Kiekvieną rudenį neturėtume iš naujo pradėti diskusijos, kiek kitais metais galime skirti keliams. Kelių nusidėvėjimą galime prognozuoti, žinome, kiek kilometrų reikia atnaujinti, žinome ir kiek tai kainuoja. Todėl finansavimas taip pat turėtų būti planuojamas sistemingai. Kol to nėra, mes iš esmės visą laiką vejamės problemą, kuri juda greičiau už mus“, – teigia Š. Frolenko.
Diskusija negali apsiriboti vien lėšų trūkumu
Vienu iš ilgalaikio kelių finansavimo šaltinių asociacija laiko pajamas iš degalų akcizo, kurios per pastaruosius metus gerokai išaugo. 2021 m. valstybė iš degalų akcizų surinko apie 908 mln. eurų, pernai – jau apie 1,15 mlrd. eurų, o šiemet planuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.
Š. Frolenko teigimu, augančios akcizo pajamos rodo, kad diskusija negali apsiriboti vien lėšų trūkumu. Svarbu ir tai, kokią surenkamų pajamų dalį valstybė nusprendžia grąžinti į kelių infrastruktūrą.
„Per penkerius metus iš degalų akcizo surenkama suma išaugo beveik 300 mln. eurų, tačiau keliuose tokio pokyčio nematome. Todėl klausimas labai paprastas – jeigu iš kelių naudotojų surenkame daugiau, kodėl tai neatsispindi kelių finansavime? Akcizo pajamos privalo būti realiai susietos su infrastruktūra, o ne ištirpti bendrame valstybės biudžete“, – sako jis.
Pasak asociacijos vadovo, toks principas suteiktų daugiau aiškumo ir valstybei, ir kelių sektoriui, tačiau jei didesnės akcizo dalies infrastruktūrai skirti neketinama, pagrįsta diskutuoti ir apie paties mokesčio dydį.
„Jeigu valstybė nusprendžia, kad didesnės akcizo dalies keliams skirti nenori, tuomet turime teisę kelti ir kitą klausimą, kodėl tokiu atveju nemažiname paties akcizo? Negalime viena vertus sakyti, kad keliams trūksta pinigų, o kita vertus nuosekliai didinti iš degalų surenkamas pajamas ir tik dalį jų grąžinti infrastruktūrai. Reikia pasirinkti nuoseklų modelį“, – teigia Š. Frolenko.
Kitąmet keliams siūlo 540 mln. eurų
„Lietuvos keliai“ siūlo kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą didinti iki 540 mln. eurų. Tačiau asociacijos siekis, pasak Š. Frolenko, nėra vien didesnis finansavimas vieniems metams. Per artimiausius 5–7 metus reikėtų pasiekti tokį lygį, kuris leistų kasmet atnaujinti apie 1000 kilometrų kelių.
Anot jo, būtent artėjantis valstybės biudžetas parodys, ar kelių finansavimas ir toliau bus sprendžiamas vieneriems metams, ar bus pradėtas kurti ilgalaikis modelis.
„540 mln. eurų kitais metais būtų svarbus žingsnis, bet nenorime po metų vėl pradėti tos pačios diskusijos nuo pradžių. Turime susitarti, kur norime būti po penkerių ar septynerių metų, o tada kalbėti apie konkrečius finansavimo šaltinius ir įsipareigojimus“, – sako Š. Frolenko.
Jo teigimu, kelių finansavimo klausimas ne kartą buvo įtrauktas į politinius įsipareigojimus, todėl šįkart svarbiausia, ar jie atsispindės ir konkrečiuose sprendimuose.
„Apie sisteminį kelių finansavimą girdime jau ne pirmą politinį ciklą. Todėl šiandien norėtųsi mažiau diskusijų apie tai, kad problema egzistuoja, ir daugiau aiškumo, kaip ją spręsime. Skaičiai jau pakankamai aiškūs – blogų kelių daugėja greičiau, nei spėjame juos remontuoti, o gerais Lietuvos kelius laiko vos 9 proc. vairuotojų. Jei nieko nekeisime pačiame finansavimo modelyje, nėra pagrindo tikėtis, kad po kelerių metų šie skaičiai atrodys kitaip“, – sako Š. Frolenko.
Šaltinis: Nyksciai