Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, per pirmuosius devynis metų mėnesius žuvusiųjų skaičius sumažėjo 14 proc., tačiau eismo įvykių padaugėjo 2 proc., išaugo ir sužeistųjų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 2,8 tūkst. nelaimių, kuomet keliuose nukenčia žmonės.
Remiantis pirminiais policijos duomenimis, sausio-rugsėjo laikotarpiu šalies keliuose iš viso užregistruoti beveik 2200 eismo įvykių su nukentėjusiaisiais, juose žuvo 86 žmonės, 2510 asmenų buvo sužeisti.
Pernai per tą patį laikotarpį tokių įvykių skaičius siekė 2150.
Į šią statistiką nepatenka avarijos, kurių metu apgadinamas vien tik turtas.
Minint Europos saugaus eismo dieną, spalio 13-ąją, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pabrėžia, kad net ir panašiomis aplinkybėmis įvykusios avarijos gali baigtis labai skirtingai.
„Du iš pažiūros panašūs eismo įvykiai gali turėti visiškai skirtingas pasekmes.
Vienu atveju žmonės atsiperka išgąsčiu, kitu – patiria rimtų sužalojimų.
Daug įtakos turi greitis, susidūrimo vieta, transporto priemonių atsparumas smūgiui, saugos priemonių naudojimas ir jų suveikimas.
Kartais vos kelios veiksmo sekundės baigtį keičia iš esmės, nes niekada neaišku, kaip avarinėje situacijoje pasielgs ir reaguos kitos transporto priemonės vairuotojas“, – sako A. Juodeikis.
Beveik pusė žūčių – dviejų tipų avarijose
2025 m. TKA duomenys rodo, kad 42 proc. visų keliuose žuvusių žmonių gyvybės neteko per nuvažiavimus nuo kelio dangos ir per priešpriešinius susidūrimus.
Pasak eksperto, nuvažiavimai nuo kelio sudaro apie 11 proc. įskaitinių eismo įvykių, tačiau jiems tenka maždaug ketvirtadalis žūčių.
Tuo metu susidūrimuose žuvusiųjų per metus skaičius padaugėjo 52 proc., nuo 21 iki 32 atvejų.
„Nuvažiavus nuo kelio dangos pasekmes gali pasunkinti tai, kas yra šalia kelio – automobilis gali atsitrenkti į medį, stulpą, pastatą ar apvirsti griovyje.
Priešpriešinio susidūrimo metu pavojus kyla ir kitame automobilyje važiuojantiems žmonėms – netgi nepažeidę jokių kelių eismo taisyklių jie gali smarkiai nukentėti ar net žūti“, – sako A. Juodeikis.
TKA analizė atskleidė, kad 70 proc. nuvažiavimų nuo kelio siejama su saugaus greičio nepasirinkimu ar jo viršijimu.
Dalis šių įvykių nutinka esant šlapiai ar kitaip pablogėjusiai kelio dangai, dalis – tamsiu paros metu.
A. Juodeikis pabrėžia, kad rudens sezono metu vairavimo sąlygos gali pasikeisti per kelias valandas.
Ryte vairuotojas tuo pačiu keliu važiuoja šviesoje, o vakare grįžta jau sutemus.
Vairavimą apsunkina ir suprastėjęs matomumas dėl rūko ir kritulių – kuo vėliau pastebima kliūtis, tuo mažiau laiko lieka sustoti ar išvengti susidūrimo.
Apgadintas automobilis – nėra skaudžiausia pasekmė
TKA duomenys rodo, kad gerokai padaugėjo ir į avarijas patekusių elektrinių dviračių vairuotojų bei keleivių – jų skaičius beveik 2,5 karto viršijo ankstesnių trejų metų vidurkį.
Be to, daugiau kaip pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai.
„Automobilyje žmogų saugo saugos diržai, oro pagalvės ir pats automobilio kėbulas.
Dviračiu ar paspirtuku važiuojantis žmogus tokios apsaugos neturi, tad net jei po susidūrimo automobilio apgadinimai nedideli, kitas eismo dalyvis gali patirti rimtų sužalojimų.
Ypač neramina tai, kad tarp nukentėjusiųjų daug jaunų žmonių“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų žmogui gali tekti ilgesnį laiką gydytis, laikinai nedirbti ar lankyti reabilitaciją.
Kai jis nebegali pasirūpinti įprastais reikalais, dalis atsakomybės tenka artimiesiems.
„Apgadintą automobilį dažniausiai galima sutaisyti, tačiau žmogui po avarijos kartais tenka sveikti mėnesius.
Per tą laiką gali tekti atsisakyti darbo, keisti šeimos planus, prašyti artimųjų pagalbos.
Kai eismo įvykiuose kasmet sužeidžiami tūkstančiai žmonių, saugumo keliuose užtikrinimu turime rūpintis kasdien“, – pabrėžia bendrovės atstovas.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
