Šią Seimo pirmininko Juozo Oleko iniciatyvą, kuri užtikrintų operatyvų ir nepertraukiamą parlamento darbą tokiais atvejais, ketvirtadienį palaikė 106 Seimo nariai.
Naujas reguliavimas numato, kad paskelbus mobilizaciją parlamentarai į posėdžius rinktųsi ne rečiau kaip kartą per savaitę, o įvedus karo padėtį –ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Naujomis nuostatomis atsisakyta formalių administracinių ribojimų: sesijos trukmės limito, privalomų pertraukų tarp neeilinių sesijų, taip pat reikalavimo neeilinėje sesijoje svarstyti tik jos iniciatorių pateiktus klausimus.
Sušaukus neeilinę sesiją, Seimas, patvirtinęs ar panaikinęs prezidento sprendimą dėl mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo arba pats priėmęs sprendimą šiais klausimais, prireikus galėtų šią sesiją pratęsti. Ji galėtų būti pratęsta iki eilinės parlamento sesijos, jos darbų programa nebūtų tvirtinama.
Mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo nariams apie kiekvieną šaukiamą neeilinės sesijos posėdį būtų pranešama parlamento valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 val. iki posėdžio pradžios.
Numatyta, kad posėdžių grafikas karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas. Mobilizacijos metu dėl jo spręstų Seimo valdyba.
Kaip primena ELTA, galiojantis Statutas numato, kad neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais – prezidentas. Šie Konstitucijos straipsniai reglamentuoja nepaprastosios, karo padėties įvedimą, mobilizacijos ir ginkluotųjų pajėgų panaudojimo tvarką.
