Lietuvos savivaldybėse rūšiuojamų pakuočių surenkama vis daugiau, tačiau augant jų kiekiui didėja ir dėmesys rūšiavimo kokybei. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ duomenimis, stiklo konteineriuose netinkamos atliekos sudaro vos 5 proc., popieriaus – 18 proc., o plastiko pakuočių konteineriuose jų dalis siekia 37 proc.
Pasak „Gamtos ateitis“ vadovo Karolio Šiaudkulio, augančios rūšiavimo apimtys rodo, kad gyventojai rūšiuoja vis daugiau, tačiau kitas uždavinys – pasiekti, kad kuo didesnė surinktų pakuočių dalis būtų tinkama tolesniam perdirbimui.
„Matome, kad surenkamų pakuočių kiekiai auga, ir tai yra geras ženklas. Tačiau dabar turime daugiau dėmesio skirti tam, kas patenka į konteinerius. Plastiko pakuočių rezultatai rodo, kad čia dar turime nemažai neišnaudoto potencialo. Ir tai nėra vien gyventojo atsakomybės klausimas – jei norime geresnio rezultato, rūšiuoti žmogui pirmiausia turi būti paprasta ir aišku“, – sako K. Šiaudkulis.
Surenkama daugiau, tačiau į konteinerius patenka ne tik pakuotės
„Gamtos ateitis“ duomenimis, sparčiausiai pastaraisiais metais augo plastiko pakuočių atliekų surinkimas. 2023 m. jų surinkta 65,5 tūkst. tonų, o praėjusiais metais – 83,4 tūkst. tonų, tai – 27 proc. daugiau. Tuo tarpu popieriaus pakuočių surinkimas per tą patį laiką išaugo 23 proc., stiklo – 14 proc.
Tačiau surenkamų atliekų kokybės rezultatai skiriasi net tarp didžiųjų miestų. Klaipėdoje, pavyzdžiui, netinkamos plastiko pakuočių atliekos sudaro 36 proc. surinkto kiekio, Vilniuje – 41 proc., Kaune – 42 proc. Dar ryškesni skirtumai matomi mažesnėse savivaldybėse.
Viena priežasčių, kodėl plastiko pakuočių rūšiavimas kelia daugiau sunkumų, gali būti ir pats konteinerio pavadinimas. Užrašas „plastikas“, organizacijos vertinimu, gali sudaryti įspūdį, kad į jį galima mesti visus iš plastiko pagamintus daiktus, nors iš tiesų šis konteineris pirmiausia skirtas pakuotėms. Dėl to kartu su plastiko pakuotėmis į jį patenka ir kiti plastikiniai buities daiktai.
Šis skirtumas svarbus ir vėliau tvarkant ar perdirbant atliekas. Plastiko pakuotėms yra sukurti konkretūs perdirbimo kanalai, o kiti gaminiai gali būti pagaminti iš kelių medžiagų ar turėti įvairių priedų. Dėl to, nors ir atpažįstami kaip plastikas, jie gali būti pašalinti iš perdirbamų pakuočių srauto.
Tuo tarpu stiklo pakuočių konteineriuose, remiantis organizacijos duomenimis, situacija geresnė – netinkamos atliekos sudaro vos 5 proc. „Gamtos ateities“ vertinimu, prie tokio rezultato prisideda per ilgą laiką susiformavę rūšiavimo įpročiai ir tai, kad pačią stiklo pakuotę gyventojui paprasčiau atpažinti. Butelis ar stiklainis paprastai nekelia abejonių, kur jį mesti, o prie aiškesnių rūšiavimo įpročių prisidėjo ir užstato sistema.
Vienodos taisyklės mažintų vietos interpretacijoms
Stiklo ir plastiko pakuočių rezultatai, „Gamtos ateities“ vadovo vertinimu, rodo, kad vien gyventojų informavimo nepakanka. Norint gerinti rūšiavimo kokybę, pokyčių reikia ir pačioje sistemoje.
„Apie rūšiavimo kokybę kalbame ne vienerius metus, tačiau vien paaiškinti gyventojui, kaip rūšiuoti, neužtenka. Turime susitarti ir tarpusavyje – dėl vienodų taisyklių, konteinerių pavadinimų ir ženklinimo kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Žmogui neturėtų reikėti kiekvieną kartą svarstyti, ką reiškia vienas ar kitas užrašas ant konteinerio“, – sako K. Šiaudkulis.
Vienas konkrečių žingsnių galėtų tapti planuojamas sistemos dalyvių memorandumas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės Ramintos Radavičienės teigimu, juo siekiama ne tik suvienodinti rūšiavimo taisykles, bet ir susitarti, kaip Lietuvoje turėtų būti vystoma visa pakuočių atliekų rūšiavimo sistema.
„Vienodos rūšiavimo taisyklės yra labai svarbi, bet tik viena šio susitarimo dalis. Kalbame apie visą sistemą – nuo to, kiek ir kokiu tankiu turi būti išdėstyti konteineriai, kokį vaidmenį atlieka kita infrastruktūra, pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, iki sistemos priežiūros ir kontrolės. Turime bendrą tikslą – kad kuo daugiau pakuočių gyventojai išrūšiuotų ir jos patektų ten, kur turi patekti, o ne į mišrių atliekų srautą“, – sako R. Radavičienė.
Pasak jos, svarbi būsimo susitarimo dalis ir vienodas gyventojų informavimas. Sutarius dėl bendrų rūšiavimo taisyklių, siekiama, kad visi sistemos dalyviai bent metus nuosekliai komunikuotų apie pasikeitusią tvarką, o tik tuomet didesnis dėmesys būtų skiriamas jos laikymosi kontrolei.
„Negalime tikėtis rezultato vien priėmę taisykles. Pirmiausia turime pasirūpinti, kad žmogus jas žinotų ir suprastų, todėl siekiame susitarti ir dėl kryptingos, vienodos komunikacijos visoje Lietuvoje. Kai sistema aiški, infrastruktūra prieinama, o gyventojai tinkamai informuoti, tuomet galime kalbėti ir apie veiksmingus priežiūros bei kontrolės mechanizmus“, – teigia R. Radavičienė.
Šaltinis: Nyksciai