Pusė Lietuvos gyventojų, kuriems per pastaruosius metus buvo būtinas vizitas pas gydytoją, bent kartą už konsultaciją mokėjo savo lėšomis. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad ilgos eilės tampa ne tik sveikatos paslaugų prieinamumo, bet ir asmeninių finansų klausimu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daliai gyventojų gydymo paslaugų kaina tampa iššūkiu – 24 proc. respondentų nurodo dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi savo sveikata.
Tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų, kuriems per pastaruosius 12 mėnesių reikėjo apsilankyti pas gydytoją, dėl per ilgo laukimo nemokamam vizitui savo lėšomis mokėjo už konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje. Dar 9 proc. nurodė mokėję tiek valstybinėje, tiek privačioje, o 5 proc. – valstybinėje gydymo įstaigoje. Iš viso bent vienu iš šių būdų už konsultaciją dėl per ilgo laukimo teko mokėti beveik pusei apklaustųjų, rodo tyrimo rezultatai.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, tokie rezultatai atskleidžia, kad susidūrę su sveikatos problemomis žmonės neretai priima neplanuotą finansinį sprendimą.
„Susirgę paprastai neplanuojame, kada tiksliai prireiks gydytojo konsultacijos, tyrimų ar kitų sveikatos priežiūros paslaugų. Jei nemokamos konsultacijos reikia laukti ilgiau, žmonės paprastai ieško alternatyvų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad su tokiu pasirinkimu susiduria tikrai nemaža visuomenės dalis, todėl eilės tampa ne vien laiko, bet ir šeimos finansų klausimu“, – sako A. Zinevičius.
Už galimybę nelaukti dažniau moka darbingo amžiaus žmonės
Pasak eksperto, tai, kad greitesnis patekimas pas gydytoją gyventojams yra svarbus, rodo ir priežastys, dėl kurių pasirenkamos privačios gydymo paslaugos.
„68 proc. dažniausiai privačias gydymo įstaigas besirenkančių respondentų nurodo, kad taip gali greičiau patekti pas norimą gydytoją specialistą. Po 54 proc. apklaustųjų mini galimybę pasirinkti norimą specialistą ir, jų vertinimu, aukštesnę privačių sveikatos paslaugų kokybę“, − rezultatus komentuoja A. Zinevičius.
Tyrimas rodo, kad ryškūs skirtumai matyti ir tarp skirtingo amžiaus gyventojų. Dėl per ilgo laukimo nemokamam vizitui už konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje savo lėšomis mokėjo po 42 proc. 26–35 metų ir 36–45 metų respondentų. Tarp 56 metų ir vyresnių apklaustųjų tokių buvo gerokai mažiau – 26 proc.
Ekspertas pabrėžia, kad tyrimo rezultatai savaime neatsako, kodėl jaunesni ir vidutinio amžiaus gyventojai dažniau pasirenka mokamą konsultaciją, tačiau rodo, kad galimybė greičiau gauti sveikatos priežiūros paslaugą nemažai daliai darbingo amžiaus žmonių tampa priežastimi papildomai atverti piniginę.
Eilės problemą išspręsti savo lėšomis gali ne visi
Vis dėlto, pasak A. Zinevičiaus, tyrimas atskleidžia ir priešingą situaciją. Kol viena dalis gyventojų, nenorėdami laukti, renkasi mokamas paslaugas, kitiems finansinės galimybės tampa priežastimi vizitą ar rūpinimąsi sveikata atidėti.
Tyrimo duomenimis, beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų nurodo, kad rūpinimąsi savo sveikata atideda dėl finansinių priežasčių. Be to, 8 proc. respondentų per pastaruosius 12 mėnesių yra atsisakę apsilankyti pas gydytoją dėl per didelės paslaugos kainos.
Pasak A. Zinevičiaus, šie duomenys parodo, kad ta pati prieinamumo problema skirtingiems žmonėms gali turėti visiškai skirtingą finansinę reikšmę. Vienam mokama konsultacija gali būti priimtinas būdas sutrumpinti laukimą, kitam − būtinybė už sveikatos paslaugas mokėti pačiam gali tapti reikšminga našta mėnesio biudžetui.
„Sveikatos išlaidos tuo ir sudėtingos, kad jų poreikį sunku tiksliai numatyti. Žmogus gali būti suplanavęs įprastas mėnesio išlaidas, tačiau netikėtai prireikus kelių konsultacijų, tyrimų ar diagnostikos bendra suma gali tapti nemenka. Todėl svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip padengti jau atsiradusias išlaidas, bet ir kaip tokioms situacijoms finansiškai pasiruošti iš anksto“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Netikėtas išlaidas pataria planuoti iš anksto
Vienas iš būdų valdyti tokias neplanuotas išlaidas yra papildomas sveikatos draudimas. Pasak A. Zinevičiaus, tokia draudimo paslauga gali suteikti papildomų galimybių tais atvejais, kai žmogus renkasi mokamas sveikatos paslaugas.
Ekspertas pažymi, kad priklausomai nuo pasirinktos draudimo apsaugos, gali būti kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijų, diagnostinių tyrimų ir kitų sutartyje numatytų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos. Vis dėlto prieš renkantis draudimą svarbu įvertinti ne vien jo kainą, bet ir draudžiamų paslaugų apimtį, joms taikomus limitus, draudimo sumas bei išimtis.
„Draudimas nepanaikina eilių sveikatos sistemoje, tačiau gali padėti žmogui turėti daugiau finansinių galimybių rinktis, kai sveikatos paslaugos prireikia netikėtai. Kartu žmogus turi aiškų žinojimą, kokias paslaugas ir kokia apimtimi jo pasirinktas draudimas padengia“, – pažymi A. Zinevičius.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. liepos mėn. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
BNS informacija
Šaltinis: Nyksciai
