Tai didžiausias dantų skaičius iš visų gyvūnų mūsų žemėje. Į „trintuvę“ panašūs dantys gali sumalti maistą ir paruošti jį virškinimui. Per visą gyvenimą dantys tampa buki, galiausiai iškrenta ir juos pakeičia nauji, dar aštresni.
Sraigės galvoje yra 4 čiuopikliai. Viršutiniuose čiuopikliuose yra nedidelės akys. Įvairių moliuskų regos aštrumas yra skirtingas ir dažnai priklauso nuo mitybos būdo. Kai kurios sraigės turi primityvias akis, kuriomis tik skiria šviesą nuo tamsos, o kai kurių rūšių akys net panašios į žmogaus (turi galinčius fokusuotis lęšius). Žinoma – geresnį regėjimą turi plėšrios-mėsėdės sraigės. Esant pavojui, sraigė čiuopiklius gali įtraukti, o kai jaučiasi saugi – iškelia savo mažus teleskopus ir žvalgosi aplink. Vandens sraigės taip pat turi akis, bet negali jų sukinėti į visas puses, nes jos yra čiuopiklių pamate. Kai kurios po žeme gyvenančios sraigės yra aklos, bet tai joms gyvenimo neapsunkina. Savo čiuopikliais jos liečia bei uodžia ir puikiai orientuojasi aplinkoje.
Sraigės yra visai kurčios, bet maistą gali užuosti net iš kelių metrų (tokiam mažam gyvūnui tai nemažas pasiekimas). Apatiniais čiuopikliais, kurie yra šalia burnos ir gali sraigė užuosti ar jausti skonį.
Sraigė gali miegoti 3 metus. Didžiausia kada nors užfiksuota sraigė buvo 39.3 centimetrų ilgio. Sraigės gali išgyventi kai paukščiai jas praryja ir išsigelbėti jiems nusituštinus.
Egzistuoja daugiau nei 40 tūkst. sraigių rūšių. Sraigės gyvena tiek sausumoje, tiek ir gėluose bei sūriuose vandenyse. Didžioji achatina yra didžiausia sausumos sraigė, ji kilusi iš Afrikos ir gali sverti net 800 gramų.
Kadangi sraigės neturi kaulų, jos lengvas grobis plėšrūnams, todėl vos iškilus pavojui jos pasinaudoja vienintele savo apsauga ir sulenda į kriauklę.
Dauguma sraigių yra hermafroditai – tai reiškia, kad jos neturi lyties ir gali gaminti tiek kiaušinėlius, tiek ir spermą.
Dauguma gyvių su kiautais augdami keičia savo kiautą į vis didesnį, bet tik ne sraigės. Kiautas auga kartu su sraige. Tiesą sakant, dar būnant kiaušinėlyje jau susiformuoja kiautas ir sraigė gimsta su juo. Tam, kad sėkmingai augintų stiprų kiautą, sraigių mityboje turi netrūkti kalcio.
Greičiausiai judančios sraigės yra paprastosios daržo sraigės. Viena tokių 1990 metais JAV 31 centimetro trasą įveikė per 2 minutes ir 13 sekundžių.
Laukinėje gamtoje sraigės išgyvena nuo 3 iki 7 metų. Auginamos namuose jos gali išgyventi ir iki 25 metų. Sraigės Žemėje atsirado prieš 500 milijonų metų. Vienu kartu sraigė gali padėti virš 100 kiaušinėlių. Iš jų 20-50 jauniklių pasiekia brandą.
Šaltinis: Nyksciai
