ICW Baltics: kai kontaktai virsta bendradarbiavimu
Versle kontaktų netrūksta. Konferencijos, „LinkedIn“, verslo klubai, asociacijos ir įvairūs renginiai suteikia daugybę galimybių susipažinti. Tačiau pažintis dar nėra bendradarbiavimas, o vizitinė kortelė ar naujas kontaktas telefone savaime nesukuria nei projekto, nei partnerystės, nei ilgalaikės vertės.
Būtent čia atsiranda vis svarbesnis klausimas – kaip sukurti aplinką, kurioje skirtingos organizacijos ne tik susitiktų, bet ir iš tikrųjų dirbtų kartu?
Į šį klausimą savo veikla siekia atsakyti ICW Baltics – Baltijos regione veikianti bendruomenė, orientuota į bendradarbiavimą tarp verslo, viešojo sektoriaus organizacijų ir skirtingų sričių profesionalų. Organizacija savo misiją apibrėžia gana praktiškai: kurti veiksmingus bendradarbiavimo modelius, kurie padėtų siekti geresnių rezultatų, stiprintų tvarumą ir kurtų socialinę vertę. ICW Baltics nurodo turinti 14 metų veiklos patirtį.
Verslui reikia ne kontaktų skaičiaus, o tinkamų žmonių
Pastaraisiais metais pats „networking“ supratimas keičiasi. Dar neseniai verslo renginio sėkmė dažnai buvo matuojama tuo, kiek žmonių pavyko sutikti. Šiandien įmonėms daug svarbiau, ar tarp tų žmonių atsirado potencialus partneris, kompetentingas specialistas, klientas ar organizacija, su kuria galima pradėti konkretų projektą.
Todėl profesionalios bendruomenės vertė slypi ne vien jos dydyje. Gerokai svarbiau, kokie žmonės joje dalyvauja ir ar sukuriama terpė atvirai kalbėtis apie realius verslo bei sektoriaus iššūkius.
ICW Baltics modelyje tam numatyti narių susitikimai, uždari ir vieši renginiai, teminės darbo grupės, sektorių forumai, mokymai bei konferencijos. Asociacija taip pat akcentuoja kontaktų renginius ir verslo misijas – kitaip tariant, ryšys tarp narių neturėtų baigtis vien formaliu įstojimu į organizaciją.
Tai svarbus skirtumas. Verslui narystė tampa prasminga tada, kai atsiranda galimybė pasinaudoti kitų narių patirtimi, išgirsti, kaip panašios problemos sprendžiamos kitose organizacijose, ir užmegzti kontaktą su žmonėmis, su kuriais įprastomis aplinkybėmis galbūt apskritai nebūtų tekę susitikti.
Vienoje erdvėje – verslas ir viešasis sektorius
Dar viena ICW Baltics pasirinkta kryptis – viešojo ir privataus sektoriaus dialogas.
Šios dvi pusės neišvengiamai susiduria daugybėje sričių: infrastruktūroje, energetikoje, pramonėje, tvarumo projektuose, tiekimo grandinėse, standartizacijoje ar technologijų diegime. Tačiau jų darbo principai, sprendimų priėmimo greitis ir prioritetai neretai skiriasi.
Todėl bendradarbiavimas tampa ne savaime suprantamu dalyku, o kompetencija, kurią reikia ugdyti.
ICW Baltics savo veikloje pabrėžia pasitikėjimą, aiškius principus ir skaidrią komunikaciją. Organizacijoms siūloma galimybė stiprinti bendradarbiavimą tarp komandų bei skirtingų institucijų, naudotis praktiniais įrankiais ir kartu plėsti partnerių ekosistemą Baltijos regione. Individualiems profesionalams akcentuojamas matomumas profesiniame tinkle, kompetencijų stiprinimas ir galimybė prisijungti prie konkrečios srities grupių.
Tai nėra nereikšminga detalė. Praktikoje daugelis gerų idėjų sustoja ne dėl finansavimo ar technologijų trūkumo, o todėl, kad skirtingos pusės viena kitos nesupranta arba neturi tinkamos vietos pradėti dialogą.
Mažiau bendrų kalbų, daugiau konkrečių temų
Viena įdomesnių ICW Baltics veiklos dalių – teminės ir sektorinės grupės.
Jų logika paprasta: energetikos įmonės vadovui ar infrastruktūros specialistui dažnai daug daugiau vertės duoda pokalbis su žmonėmis, kurie kasdien susiduria su panašiais klausimais, nei bendro pobūdžio verslo renginys keliems šimtams dalyvių.
ICW Baltics tarp krypčių išskiria viešąjį sektorių ir infrastruktūrą bei energetikos ir pramonės sritį. Pastarojoje aptariamas tvarumas, tiekimo grandinės ir standartai. Organizacijos teigimu, grupėse numatytos diskusijos, praktiniai susitikimai ir patirties mainai, leidžiantys nagrinėti rinkos pokyčius, technologines naujoves ir kasdienėje veikloje pritaikomas praktikas.
Toks formatas verslo požiūriu turi aiškią logiką. Generalinis direktorius, projektų vadovas, viešojo sektoriaus atstovas ir technologijų specialistas tą pačią problemą gali matyti visiškai skirtingai. Susodinus juos prie vieno stalo kartais atsiranda sprendimų, kurių viena organizacija savarankiškai nebūtų radusi.
Būtent toks žinių apsikeitimas gali būti viena vertingiausių profesionalios bendruomenės funkcijų.
Narystė neturėtų būti logotipas interneto svetainėje
Verslo asociacijoms tenka ir kitas iššūkis – įrodyti, kad narystė nėra tik organizacijos logotipo įtraukimas į partnerių sąrašą.
ICW Baltics narystės procesas dėl to pradedamas nuo pokalbio. Potencialus narys pateikia užklausą, aptariami jo poreikiai ir lūkesčiai, tuomet parenkamas narystės formatas bei sąlygos ir tik vėliau sudaroma sutartis.
Toks principas turi prasmę, nes skirtingų organizacijų poreikiai nėra vienodi. Vienai įmonei gali būti aktualūs nauji partneriai Baltijos šalyse, kitai – žinios apie konkretų sektorių, trečiai – galimybė dalyvauti darbo grupėje, o individualiam profesionalui svarbiausia gali būti kompetencijų stiprinimas ir profesinis matomumas.
Todėl ir narystės vertę logiška vertinti ne pagal tai, kiek renginių surengta per metus, bet pagal tai, kiek naudingų ryšių, žinių ir bendrų iniciatyvų iš jų atsirado.
Baltijos regionui bendradarbiavimo reikės vis daugiau
Lietuvos ir viso Baltijos regiono verslas veikia rinkoje, kurioje vien tik vidinių įmonės kompetencijų dažnai nebepakanka. Tvarumas, energetika, infrastruktūra, skaitmenizacija, tiekimo grandinės ir reguliaciniai pokyčiai persipina tarpusavyje, todėl vieno sektoriaus sprendimai vis dažniau priklauso nuo kito.
Tokioje aplinkoje gebėjimas rasti tinkamus partnerius ir dalytis žiniomis tampa ne papildomu privalumu, o konkurencingumo dalimi.
ICW Baltics siekia būtent tokios pozicijos – būti ne dar viena vieta apsikeisti vizitinėmis kortelėmis, bet erdve, kurioje verslo ir viešojo sektoriaus žmonės gali kalbėtis apie konkrečius klausimus, dalytis praktine patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų. Organizacija savo vizijoje pabrėžia brandų, sistemingą ir atsakingą bendradarbiavimą, kuriantį ilgalaikę vertę ekonomikai, visuomenei ir aplinkai.
Galiausiai geras verslo tinklas matuojamas ne narių skaičiumi ir ne renginių nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Jo vertė pasimato tada, kai vienas pokalbis virsta partneryste, pasidalinta patirtis padeda išvengti klaidos, o prie vieno stalo susitikę žmonės pradeda projektą, kurio iki tol nebuvo.
Ir būtent tokio bendradarbiavimo šiandien Baltijos verslo aplinkai reikia vis daugiau.