Daugiau savarankiškų pajamų iš GPM ir pelno mokesčių bei didesnis ILTE paskolų limitas – tokius konkrečius siūlymus šalies merai rugsėjo 18 d. pristatė premjerui Mindaugui Sinkevičiui.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo Vyriausybei dar šios kadencijos metu imtis politinės lyderystės ir inicijuoti pokyčius, kurie suteiktų savivaldybėms daugiau galimybių pačioms aktyviai didinti regiono patrauklumą verslui ir gyventojams mažinant vietos savivaldos priklausomybę nuo centrinės valdžios sprendimų.
Nors gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, savivaldybės pačios negali jo valdyti. Kaip savo ataskaitose pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), šis mokestis iš esmės yra valstybės „pervedimas“ savivaldybėms, o savivaldybių finansinė autonomija Lietuvoje yra labiau formali, nei reali.
„Atėjo laikas peržiūrėti pačią GPM paskirstymo sistemą ir dalį šio mokesčio padaryti savarankišku savivaldybių pajamų šaltiniu įvedant du lygius – nacionalinį GPM ir savivaldybės GPM. Šiuo metu vidutinį darbo užmokestį gaunančio gyventojo pajamoms taikomas nustatytas 20 proc. tarifas, tad, pavyzdžiui, 10 proc. šio mokesčio tektų valstybės biudžetui, likusi dalis – savivaldybėms, kurių tarybos turėtų teisę reguliuoti savąją GPM dalį 8-10 proc. ribose. Išskirtiniais atvejais savivaldybė galėtų atleisti nuo dalies ar viso jai tenkančio mokesčio – tai leistų paskatinti gyventojus joje kurtis ir dirbti,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.
Jis pabrėžė, kad teisė savivaldybėms pačioms koreguoti savo GPM dalies dydį suteiktų joms galimybę daryti įtaką daliai savo mokestinių pajamų, geriau atliepti specifinius konkretaus regiono poreikius, motyvuoti verslą bei pasiūlyti gyventojams patrauklesnes sąlygas. Tokia praktika sėkmingai taikoma Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse.
LSA taip pat siūlo stiprinti ryšį tarp savivaldybių pajamų ir ekonominio aktyvumo jų teritorijoje skiriant joms dalį pelno mokesčio iš vietos ekonominės veiklos augimo. Tai tiesiogiai motyvuotų savivaldybes gerinti verslo sąlygas ir dar aktyviau pritraukti investicijas.
Kad investicijų poreikis yra nepaprastai didelis, liudija vien tai, kad Nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų savivaldybėms limitas – 100 mln. eurų per 2026–2029 metus – buvo išnaudotas per kelias savaites nuo kvietimo paskelbimo.
„Turint galvoje, kokios suvaržytos ilgą laiką buvo savivaldybių galimybės skolintis savarankiškiems investiciniams projektams, poreikis tokioms paskoloms ypač išaugęs. Nuo 2026 metų, kai buvo praplėsta lankstumo taisyklė ir iš ILTE pasiskolintos lėšos nebėra įskaičiuojamos vertinant savivaldybės biudžeto balansą, ši priemonė tapo esminė siekiant kurti ir atnaujinti viešąją infrastruktūrą, plėtoti kokybiškesnes paslaugas gyventojams ir verslui. Iš realių pavyzdžių matome, kad tokie investiciniai projektai – vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų stiprinti regionus ir mažinti skirtumus tarp jų,“ – teigia LSA prezidentas.
Priemone, kuri turėjo būti skirta ketveriems metams, spėjo pasinaudoti tik 14 savivaldybių, planuojančių įgyvendinti 42 projektus.
LSA ragina Vyriausybę atsižvelgti į tai, kad tokių paskolų poreikis yra kur kas didesnis nei buvo numatyta lėšų, ir padidinti ILTE savivaldybėms teikiamų paskolų limitą. Merai taip pat siūlė įvertinti, kad kitąmet savivaldybės toliau aktyviai įgyvendins Europos Sąjungos investicinius projektus, kuriems reikės reikšmingo savivaldybių prisidėjimo papildomomis lėšomis dėl pastaraisiais metais pabrangusių prekių ir paslaugų.
****
Susitikime su premjeru merai tai pat kėlė klausimus dėl pasirengimo valstybinės žemės valdymo funkcijų perdavimui savivaldybėms nuo 2027 m. sausio 1 d. Buvo akcentuota, kad nors LSA palaiko šį pokytį, tačiau iki šiol nėra užtikrintos visos būtinos teisinės, organizacinės, finansinės ir techninės sąlygos savivaldybėms sklandžiai perimti naujas funkcijas.
Pasak merų, dar iki metų pabaigos NŽT turėtų inicijuoti būtinus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų viešuosius pirkimus savivaldybių teritorijose, kur tokios sutartys baigiasi 2026 metų lapkričio – 2027 metų kovo mėnesiais, o rengiant valstybės biudžetą 2027 metams turėtų būti numatyta pakankama lėšų suma žemės sklypų duomenų barkodavimui ir skaitmeninimui.
Savivaldybių vadovai kvietė dar kartą įvertinti perduodamų valstybinės žemės valdymo funkcijoms reikalingų pareigybių ir lėšų poreikį, iki 2027 metų organizuoti savivaldybių specialistų mokymus ir užtikrinti tęstinę metodinę pagalbą savivaldybėms.
Susitikime diskutuota ir apie galimybes Vyriausybei parengti vieningas gaires ir rekomendacijas dėl universalios paskirties požeminės infrastruktūros, integruojant šaudyklų, priedangų, slėptuvių, visuotinei gynybai būtinų įgūdžių lavinimo, sporto ir laisvalaikio, automobilių stovėjimo erdves.
LSA atstovai taip pat pabrėžė būtinybę peržiūrėti merų darbo užmokesčio koeaficientus įvertinus tai, kad Lietuvos merų atlyginimai jau ne vienerius metus nebeatitinka jų atsakomybės masto ir yra mažesni už jiems pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimus.
****
Premjeras M. Sinkevičius ir LSA prezidentas Audrius Klišonis taip pat pasirašė Vyriausybės ir LSA Susitarimą dėl dvišalio bendradarbiavimo.
Šiuo susitarimu įsipareigojama tęsti ir užtikrinti nuolatinę Vyriausybės ir LSA dvišalės komisijos veiklą. Dvišalė komisija svarsto ir teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms svarbiais valstybei ir savivaldybėms klausimais, koordinuoja veiksmus bei derina Vyriausybės ir savivaldybių interesus siekiant subsidiarumo principo įgyvendinimo ir pažangos valstybės politikos srityse.
Dvišalę komisiją sudaro Ministras Pirmininkas, finansų, ekonomikos ir inovacijų bei vidaus reikalų ministrai, LSA prezidentas ir asociacijos tarybos paskirti 3 jos nariai.
