Grįžtant į darželius, mokyklas bei popamokines veiklas, vaikai kasdien susiduria su daugybe virusų ir mikrobų. Visgi tai, ar mažylis susirgs ir kokia bus ligos eiga priklauso nuo imuninės sistemos stiprumo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kaip susiformuoja imunitetas bei dalijasi 4 esminiais patarimais, padėsiančiais sumažinti riziką susirgti.
Vaistininkė pasakoja, kad vaikai jau gimsta turėdami tam tikrą imuninę apsaugą – tai vadinama įgimtu imunitetu. Dėl šios apsaugos mažylio organizmas atpažįsta tam tikrus patogenus ir geba su jais kovoti. Vis dėlto, šie apsauginiai resursai yra laikini, todėl labai svarbu vystyti ir kitokį imunitetą – įgyjamą.
Imuninė apsauga iš aplinkos
J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad įgytas imunitetas – būtina imuninės sistemos dalis, siekiant ilguoju periodu apsaugoti augantį organizmą nuo įvairių užkratų. Tačiau vaikų imuninė sistema natūraliai turi trumpesnę „atmintį“, kadangi dar paprasčiausiai nėra susidūrusi su tam tikrais užkratais ir neturėjo galimybės pagaminti reikalingų antikūnų.
„Dėl šios priežasties, vaikai peršalimo ligomis įprastai serga sunkiau ir dažniau, nes jų kūnas dar tik mokosi kovoti su infekcijomis. Tyrimai rodo, kad stabilus atžalos imunitetas susiformuoja maždaug ties 7–8 gyvenimo metais, tačiau ir vėlesniame amžiuje susidūrus su organizmui dar nepažįstamais patogenais, imuninė sistema formuojasi toliau“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Ji pabrėžia, kad didelę reikšmę vaikystėje turi ir vakcinacija nuo sunkių ligų, kadaise galėjusių turėti tragiškas pasekmes. Laikantis gydytojų rekomenduojamų vakcinacijos schemų, imuninė sistema būna supažindinama su ligų sukėlėjais ir išmoksta nuo jų apsiginti. Kitu atveju rizika užsikrėsti tokiomis ligomis kaip kokliušas, stabligė, tuberkuliozė, meningokokas, raudonukė, tymai ir kitos ligos, nuo kurių SAM rekomenduoja skiepytis, – būtų gerokai didesnė.
Kuo daugiau spalvų lėkštėje – tuo geriau
Vaistininkė pasakoja, kad augančiam organizmui labai svarbu gauti prie organizmo vystymosi, augimo ir bendros sveikatos palaikymo prisidedančių vitaminų bei mineralų: vitaminų A, B, C, D, E, K, kalcio, geležies, folio rūgšties, cinko, jodo, magnio. Būtent todėl yra būtina užtikrinti įvairią ir sveiką mitybą bei pasirūpinti, kad vaikas paragautų tiek daržovių bei žalumynų, tiek vaisių bei pieno produktų, mėsos bei žuvies, viso grūdo produktų. Jeigu nepavyksta visko gauti su maistu, tuomet rekomenduojama mitybą papildyti vaikams skirtais, mažesnių dozių maisto papildais.
„Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams – vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas. Kalcio, magnio, geležies taip pat labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką“, – pasakoja J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Nepamirškite – vaikai taip pat jaučia stresą
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė taip pat ragina nepamiršti, kad imuninei sistemai labai svarbus kokybiškas miegas ir streso valdymas, o kadangi šie du faktoriai dažnai yra glaudžiai susiję – verta skirti jiems daugiau dėmesio. Emocinę įtampą ir miego trikdžius vaikams gali sukelti tėvų tarpusavio nesutarimai ar skyrybos, kraustynės, draugų paieška darželyje ar mokykloje, nesutarimai su pedagogais, testai, prastesni pažymiai, spaudimas gerai mokytis ar priverstinis būrelių lankymas, patyčios, poilsio trūkumas ir kt.
„Lėtinio streso metu organizme išsiskiria tam tikri hormonai, kurių vienas yra kortizolis, siejamas su imuniteto susilpnėjimu bei uždegiminių reakcijų paūmėjimu. Štai miego metu kūne gaminasi citokinai, veikiantys tarsi mediatoriai tarp imuninių ląstelių ir skatinantys organizmą apsiginti nuo patogenų. Visgi, jei miego trūksta arba jis nėra kokybiškas, citokinų gamyba sulėtėja, tad susilpnėja ir imunitetas“, – paaiškina vaistininkė.
Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto „Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos tyrimo“ duomenimis, 33 proc. paauglių Europoje jaučiasi nervingi, 29 proc. pažymėjo susiduriantys su suprastėjusia miego kokybe, 25 proc. jaučiasi emociškai prastai, o 16 proc. nurodė beveik visada besijaučiantys vieniši.
„Didelę emocinę perkrovą jaučiantis vaikas gali susidurti ir su fiziniais simptomais, tokiais kaip pilvo ar skrandžio skausmai, pykinimas, galvos skausmas, didelis nuovargis, elgesio pokyčiai, nemiga. Tokiais atvejais labai svarbu į jaučiamus simptomus nenumoti ranka bei nesistengti užgniaužti vaiko jausmų, praverstų ir nuoširdžiai kalbėtis su atžala bei kartu rasti išeitį“, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Tinkamų įpročių užtikrinimas
Dar vienas itin svarbus aspektas, siekiant išlaikyti stiprų mokinio imunitetą, – sveiki įpročiai. „Camelia“ vaistininkė įvardija tris pagrindinius įpročius, kuriuos reikėtų užtikrinti nuolat, tai – higienos taisyklių laikymasis, fizinis aktyvumas ir pakankamas vandens suvartojimas.
„Vaikams nuo pat mažų dienų reikėtų diegti pagrindines higienos taisykles: rankų plovimą po įvairių veiklų lauke, lankymosi viešose vietose, taip pat apsilankius tualete bei prieš maistą; svarbu ir nebūti šalia sergančių žmonių arba dėvėti vienkartines apsaugos priemones, kosėti ar čiaudėti užsidengus burną. Šalia to, reikėtų skatinti atžalas nebūti šalia rūkančių asmenų, kadangi bet kokios formos cigarečių dūmai gali paskatinti uždegiminius procesus organizme“, – sako vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė įvardija ir mankštų ar sporto svarbą – fizinė veikla padeda lengviau kontroliuoti stresą, net gali pagerinti miegą. Fizinio krūvio metu teigiamai veikiamos kraujagyslės, raumenys ir kvėpavimo takai, tad smegenys ir kiti organai gauna daugiau deguonies. Pakankamas vandens suvartojimas taip pat turėtų tapti įpročiu. Vanduo yra svarbus visų organizmo sistemų funkcijoms ir įvairiems biologiniams procesams, todėl jo trūkstant silpnėja pats organizmas, o kartu su juo – ir imunitetas.
„Jei organizmas turi pakankamai resursų imuninės sistemos vystymui, ji greičiau atpažįsta virusus ir bakterijas, stipriau prieš juos veikia ir užtikrina, kad artimiausiu metu susidūrus su tuo pačiu patogenu nebesusirgtume. Raginu edukuoti vaikus apie natūralią žmogaus organizmo apsaugą ir jos reikšmę mūsų kasdieniame gyvenime. Kuo daugiau vaikai supras apie viso to svarbą, tuo, tikėtina, labiau laikysis imuniteto stiprinimo patarimų“, – priduria vaistininkė.
Šaltinis: Nyksciai