Praėjusiais metais likvidumas Baltijos šalių biržose išaugo daugiau nei 1,5 karto ir buvo didžiausias nuo 2011 m. Kaip pastebi „Swedbank” ekspertai, augimui įtakos turėjo naujų įmonių įtraukimas į biržas, pasaulinė pandemija ir palankesnės prekybos sąlygos. Visgi lyginant su Skandinavijos šalimis, aktyvumas Baltijos šalių kapitalo rinkoje galėtų būti dešimtimis kartų didesnis.
Šuolis Vilniaus ir Talino biržose
Praėjusiais metais „Nasdaq Baltic” biržose prekybos akcijomis apyvarta siekė 469 mln. eurų ir buvo 69 proc. didesnė negu ankstesniais metais.
„Labiausiai prekyba išaugo Vilniaus biržoje, kurioje sandorių apyvarta padidėjo du kartus ir siekė 190 mln. eurų. Tai lėmė ir padidėjusį Vilniaus biržos „svorį” – prekyba šioje biržoje sudarė virš 40 proc. visos „Nasdaq Baltic” biržų prekybos”, − sako „Swedbank” investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.
Tiesa, pasak jo, Vilniaus biržai tai nepadėjo aplenkti Talino biržos, kurioje apyvarta per praėjusius metus išaugo daugiau kaip 1,5 karto ir sudarė 264 mln. eurų. Tuo metu aktyvumas „apsnūdusioje” Rygos biržoje toliau mažėjo ir susitraukė iki 15 mln. eurų. Prekyba akcijomis Rygos biržoje sudaro vos 3 proc. visos Baltijos biržų apyvartos.
Baltijos biržų flagmanai – iš Lietuvos
Kaip pastebi V. Lapė, tarp dešimties aktyviausia prekyba akcijomis išsiskiriančių Baltijos bendrovių pernai pateko trys Lietuvos bendrovės − tai „Ignitis grupė”, Šiaulių bankas ir „Novaturas”. Pirmosios dvi iš šių bendrovių užėmė, atitinkamai, pirmą ir antrą vietas pagal prekybos aktyvumą.
„Įvertinus prekybos apyvartas antrinėse biržose, „Ignitis grupė”, užbaigusi pirminį viešą akcijų siūlymą praėjusių metų spalį, tapo bendrove, kurios akcijomis buvo prekiauta aktyviausiai. Jos nuosavybės vertybinių popierių apyvarta Vilniaus ir Londono biržose iki 2020-ųjų pabaigos viršijo 100 mln. eurų”, − komentuoja „Swedbank” atstovas.
Pasak jo, dažniausiai ką tik debiutavusių biržoje įmonių akcijos išsiskiria aktyvia pradine prekyba, tačiau „Ignitis grupės” pasiektas rezultatas liudija, kad ši bendrovė turi galimybę išlaikyti likvidžiausios Baltijos biržose akcijos vardą ir ateityje.
Beje, antroje vietoje atsidūręs Šiaulių bankas lyderio poziciją užėmė 2017 ir 2019 m. Per metus šio banko akcijų apyvarta išaugo 75 proc. ir sudarė apie 85 mln. eurų.
„Novaturo” akcijos pagal prekybos aktyvumą buvo devintoje vietoje, o bendra šios bendrovės metinė apyvarta siekė apie 17 mln. eurų.
Veiksniai, lėmę didesnį likvidumą
„Swedbank” atstovas atkreipia dėmesį, kad 6 iš 10 biržų įmonių, kurių akcijomis prekiauta aktyviausiai, per pastaruosius 5 metus įgyvendino pirminius viešuosius akcijų siūlymus.
„Tarp šių įmonių jau minėtos „Ignitis grupė” ir „Novaturas”, taip pat „Baltic Horizon” fondas, bankai „Coop Pank” ir LHV bei Talino uostas. Šios bendrovės yra realizavusios bent 10 mln. eurų vertės ar didesnius pirminius viešuosius akcijų siūlymus. Tai rodo, kad naujų įmonių atėjimas į biržą yra vienas iš svarbiausių aktyvumą skatinančių veiksnių”, − sako V. Lapė.
Pasak jo, pandemija ir jos sukelta pasaulinė rinkų korekcija praėjusių metų pradžioje taip pat paskatino aktyvesnę prekybą ir didesnį Baltijos šalių biržų likvidumą. Vykstant svyravimams rinkose, vieni investuotojai skuba išparduoti turimus vertybinius popierius, o kiti investuotojai, turintys didesnę toleranciją rizikai ar besivadovaujantys kita strategija, jų įsigyja.
2020 m. vasarį-kovą, kai Baltijos biržas atspindintis „OMX Baltic Benchmark” indeksas prarado 24 proc. savo vertės, akcijų prekyba trijose biržose, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, išaugo apie 2,5 karto. Tiesa, prekyba išliko aktyvesnė net ir antrąjį metų pusmetį, kai rinkos jau buvo įpratusios prie naujienų apie virusą.
„Galiausiai, prie aktyvesnės prekybos prisidėjo ir sudarytos palankesnės sąlygos mažmeniniams investuotojams. Prieš metus „Swedbank” panaikinus taikomus prekybos mokesčius Baltijos šalių biržose, privačių klientų prekybos sandorių skaičius šiose šalyse išaugo net 6–8 kartus. Tai turėjo ypač teigiamą poveikį pradedantiems investuoti ar investuojantiems mažesnes sumas”, − komentuoja V. Lapė.
Kokie didesnio aktyvumo privalumai
„Swedbank” ekspertas pabrėžia, kad didėjančios prekybos apyvartos parodo augantį vietinių akcijų rinkų potencialą. Apyvartų didėjimas yra esminis veiksnys, galintis padėti pritraukti naujų įvairaus dydžio investuotojų.
„Išvystyta vietinė akcijų rinka teigiamai veikia ir šalies ekonomiką. Ji leidžia įmonėms patraukliomis sąlygomis pritraukti nuosavo kapitalo investicijoms ar optimizuoti verslo struktūrą, dalį jo listinguojant. Be to, aktyvi akcijų rinka sukuria galimybę gyventojams tiesiogiai ar per pensijų fondus bei verslams įdarbinti savo santaupas”, − sako „Swedbank” atstovas V. Lapė.
Pasak jo, puikus to pavyzdys yra Skandinavijos šalys, kuriose pragyvenimo lygis yra vienas iš aukščiausių pasaulyje. Jos turi itin išvystytas vertybinių popierių rinkas, kuriose gyventojai aktyviai investuoja savo santaupas.
2019 m. metinės akcijų prekybos apyvartos ir BVP santykis sudarė 85 proc. Švedijoje, 56 proc. Suomijoje ir 54 proc. Danijoje. Palyginimui, Lietuvoje šis rodiklis tesiekė 0,2 proc., Estijoje 0,6 proc. o Latvijoje 0,1 proc.
Šaltinis: „Swedbank”
