Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai ir toliau susiduria su aktualia problema – miškų teršimu atliekomis. Per trumpą laiką čia užfiksuoti trys skirtingi pažeidimai: gamtoje palikta po gaisro likusi apdegusi mediena, žaliosios atliekos ir daugiau kaip pusė tonos įvairių šiukšlių. VMU darbuotojams pavyko nustatyti visus pažeidėjus, kurie vėliau patys sutvarkė užterštas teritorijas.
Sumokėjo už išvežimą, tačiau atliekos atsidūrė miške
Trakų rajone, netoli Vosyliukų gyvenvietės, miške, buvo rasta apie 450 kg apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius atliekų kilmę, paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privatiems asmenims priklausiusiai pirčiai. Savininkai patys šiukšlių į mišką nevežė – jų išvežimą patikėjo tokią paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Tačiau, užuot buvusios perduotos teisėtam tvarkytojui, atliekos buvo išverstos valstybiniame miške.
Išaiškinti pažeidėjus padėjo vietos bendruomenė – informacija apie rastas šiukšles buvo paviešinta sodininkų bendrijose. Nustatant pažeidėjus, pravertė ir duomenys apie joms vežti naudotą išnuomotą automobilį.
Ši situacija primena, kad užsakant atliekų išvežimo paslaugą svarbu pasidomėti, kas ją teikia ir kur atliekos bus pristatytos. Gyventojams rekomenduojama rinktis teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir įsitikinti, kad surinktos atliekos pasieks tam skirtas vietas. Taip pat svarbu paprašyti dokumentų, patvirtinančių, kad atliekos buvo perduotos teisėtam atliekų tvarkytojui.
Pažeidėjus išdavė vaizdo kameros
Tuo tarpu VMU Trakų regioniniam padaliniui priklausančiame miške Kaišiadorių r. buvo išmestos žaliosios atliekos – medžių ir krūmų šakos. Žmonės atliekas atvežė į vietą, kurioje anksčiau buvo VMU šakų sandėlis. Tuo metu šakos iš sandėlio buvo išvežtos, o gyventojai žaliąsias atliekas vežė toliau. Pažeidimus užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Anot VMU specialistų, čia buvo palikta apie 2 t šiukšlių.
Žaliąsias atliekas palikusiems asmenims surašyti 6 administracinio nusižengimo protokolai, skirtos baudos, o paliktas atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.
Miškininkų teigimu, sausa mediena ir šakos didina gaisrų pavojų – jos gali paspartinti ugnies plitimą ir apsunkinti gaisro gesinimą. Be to, atsiradusi savavališka atliekų krūva gali paskatinti ir kitus žmones ten palikti savo šiukšles. Todėl net ir žaliosios atliekos turi būti tvarkomos tam skirtose vietose, o ne vežamos į gamtą.
Miške paliko daugiau kaip pusę tonos atliekų
Trečiasis atvejis užfiksuotas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur buvo aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti jas atvežusį asmenį.
Asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda. Pažeidėjas taip pat pasirūpino, kad atliekos jo lėšomis būtų surinktos ir perduotos teisėtam jų tvarkytojui. Anot miškininkų, atliekų tvarkytojui buvo pristatyta 560 kg atliekų.
Taigi per šiuos tris atvejus miškuose iš viso buvo palikta apie 3 t atliekų.
VMU primena, kad gamtoje paliktos atliekos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir užteršia dirvožemį bei gruntinius vandenis. Atliekų surinkimas, išvežimas ir perdavimas tvarkytojams reikalauja papildomo darbo bei finansinių išteklių.
Problema – ne pavienė
VMU Trakų regioninio padalinio miškuose užfiksuoti atvejai yra platesnės problemos dalis. VMU duomenimis, nuo 2026 m. pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 t atliekų. Didžiausią atliekų dalį sudarė naudoti nebetinkamos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 t. Iš jų 5,98 t rasta VMU Trakų regioninio padalinio miškuose.
Taip pat per šį laikotarpį VMU patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose rasta daugiau kaip 10 t mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 t asbesto turinčių statybinių medžiagų.
Už atliekų išmetimą gresia atsakomybė
VMU primena, kad atliekų palikimas miške gali užtraukti administracinę, o teisės aktuose nustatytais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatyta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ir aplinkos užteršimą atliekomis. Konkreti atsakomybė priklauso nuo pažeidimo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio.
Bauda ne visada yra vienintelė pažeidimo pasekmė. Nustačius atliekas išmetusį asmenį, jam taip pat gali tekti savo lėšomis pasirūpinti paliktų atliekų surinkimu ir tinkamu sutvarkymu.
Atsakingas atliekų tvarkymas prasideda dar prieš joms iškeliaujant iš mūsų namų
Norint išvengti šiukšlinimo, svarbu atsakingai pasirinkti atliekų išvežimo paslaugos teikėją.Renkantis atliekų išvežimo paslaugos teikėją, verta išsiaiškinti, kur atliekos bus pristatytos ir ar jas priimanti įmonė turi teisę jas tvarkyti. Taip pat pravartu išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir, jei įmanoma, atliekų perdavimo dokumentus.
Atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kai nėra aišku, kas iš tiesų teikia paslaugą, paslaugos teikėjai nepateikia jokių dokumentų ar nepaaiškina, kur atliekos bus išvežtos. Neįprastai maža paslaugos kaina taip pat gali būti signalas pasidomėti, kaip atliekos bus sutvarkytos.
Žaliosios, statybinės, didelių gabaritų ir kitos atliekos turi būti pristatomos į tam skirtas surinkimo vietas arba atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Tai, kad atliekos yra natūralios kilmės, pavyzdžiui, šakos ar mediena, nereiškia, kad jas galima palikti gamtoje.
Svarbus ir visuomenės dėmesingumas. Radus miške išmestas atliekas, apie jas galima informuoti artimiausią VMU regioninį padalinį. Pažeidimus taip pat galima fiksuoti platformoje „Tvarkau Lietuvą“.
Pastebėjus atliekas miške verčiančius asmenis, reikėtų pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės, kuria buvo atvežtos atliekos, valstybinį numerį.
Miške paliktos atliekos gali užteršti aplinką, kelti pavojų gyvūnams, didinti gaisrų riziką, o savavališkai paliktos atliekų krūvos – skatinti atsirasti naujoms.