Susidomėjimas ilgaamžiškumu auga, o kartu – ir noras pasirūpinti proto skaidrumu. Kryžiažodžiai, sudoku, atminties lavinimo programėlės ar įvairūs „smegenų treniravimo“ žaidimai dažnai pristatomi kaip paprastas būdas ilgiau išlaikyti aštrų protą. Tačiau ar tokia mankšta iš tiesų sulėtina smegenų senėjimą? Medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė sako, kad atsakymas kuklesnis, nei norėtųsi – ir kad tikroji investicija į smegenų sveikatą slypi kitur.
Ilgaamžiškumas ir galimybė kuo ilgiau išsaugoti gerą savijautą gyventojams rūpi, vis dėlto šis rūpestis neretai lieka pasyvus. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, 43 proc. Lietuvos gyventojų stengiasi domėtis, dėti pastangų, kad pagerintų savo ilgalaikę sveikatą ir prailgintų gyvenimo trukmę. Ketvirtadalis apie tai tik retkarčiais pagalvoja, bet nesiima veiksmų, o net 16 proc. visiškai neskiria tam dėmesio.
„Iškalbinga ir tai, kad nors dauguma gyventojų bent iš dalies rūpinasi ilgalaike sveikata, tačiau tik 9 proc. tai laiko savo gyvenimo prioritetu. Be to, kalbant apie ilgaamžiškumą dažniausiai pirmiausia galvojama apie fizinę sveikatą, o smegenų sveikata lieka kiek nuošalyje. Tačiau gebėjimas kuo ilgiau išsaugoti atmintį, dėmesį ir aiškų mąstymą yra ne mažiau svarbi kokybiško gyvenimo dalis. Todėl svarbu padėti žmonėms suprasti, kokios kasdienės veiklos gali prisidėti prie smegenų sveikatos ir kokių rezultatų iš jų pagrįstai tikėtis“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
Kryžiažodis nuo demencijos neapsaugos
Pasak dr. V. Dirsės, kalbant apie proto mankštų naudą svarbu suprasti vadinamąją gebėjimų perkėlimo problemą. Bet kokia treniruotė geriausiai lavina būtent tą įgūdį, kurį kartojame, tačiau jos nauda ne visada persikelia į bendrą atmintį, dėmesį ar gebėjimą spręsti kitokias užduotis.
„Trumpai tariant, kryžiažodžiai daro jus geresniais kryžiažodžių sprendėjais, bet nebūtinai apsaugo nuo demencijos. Viename didžiausių tokio pobūdžio eksperimentų, kuriame dalyvavo daugiau nei 11 tūkst. žmonių, dalyviai pagerino treniruotų užduočių rezultatus, tačiau reikšmingo poveikio bendriesiems pažinimo gebėjimams nenustatyta“, – aiškina medicinos mokslų daktaras.
Tyrimai iš tiesų rodo, kad dažnai kryžiažodžius sprendžiantys vyresni žmonės pasižymi geresniais pažinimo rodikliais. Tačiau priežastinis ryšys gali būti atvirkštinis: galbūt žmonės, kurių smegenys senėja lėčiau, tiesiog dažniau renkasi tokias veiklas.
„Kryžiažodžiai yra viena iš daugelio prasmingų protinio užimtumo formų. Jie gali būti naudingi ir malonūs, tačiau nėra stebuklingas vaistas ir tikrai nėra veiksmingiausia investicija į smegenų sveikatą“, – pabrėžia dr. V. Dirsė.
Smegenims svarbu ne rutina, o naujas iššūkis
Kokią protinę veiklą tuomet rinktis? Pasak ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininko, svarbiausios trys jos savybės – naujumas, sudėtingumas ir socialinis komponentas. Skirtingos veiklos treniruoja skirtingus smegenų tinklus, tačiau apsaugos nuo senėjimo požiūriu svarbu, ar smegenys priverstos formuoti naujus ryšius, ar tik sklandžiai kartoja jau įvaldytą schemą.
„Sudoku, kurį sprendžiate dvidešimt metų, jau yra rutina. Instrumentas, kuriuo groti mokotės pirmą kartą, nėra. Geriausia protinė mankšta yra ta, kuri jums šiek tiek per sunki, kurios nemokate ir kurios neapleisite po dviejų savaičių. Jei ji dar vyksta tarp žmonių – poveikis dvigubas“, – sako dr. V. Dirsė.
Tai iliustruoja vienas įdomus eksperimentas: vyresni žmonės 3 mėnesius arba mokėsi skaitmeninės fotografijos ir siuvinėjimo, arba užsiėmė maloniomis, bet nereikliomis veiklomis – bendravo, klausėsi muzikos, žiūrėjo filmus. Epizodinė atmintis reikšmingai pagerėjo tik tiems, kurie mokėsi ko nors sudėtingo ir nepažįstamo.
„Malonumas smegenų neapkrauna – jas apkrauna sunkumas. Taip kaupiamas ir vadinamasis kognityvinis rezervas – smegenų atsparumas, kurį kuria aukštesnis išsilavinimas, sudėtingas darbas, kelių kalbų mokėjimas, visą gyvenimą trunkantis mokymasis“, – pasakoja medicinos mokslų daktaras.
Jei reikėtų dėlioti prioritetus, kryžiažodis būtų ne pirmoje vietoje
Pasak dr. V. Dirsės, viena dažniausių klaidų – pervertinimas, ką proto mankštos gali pakeisti: „Kad ir kokios naujos bei sudėtingos jos būtų, jomis neįmanoma kompensuoti nesveiko gyvenimo būdo. Valanda sudoku neatsvers nekontroliuojamo kraujospūdžio, nuolatinės miego stokos ar rūkymo“.
Masto skirtumą parodo 2024 m. publikuota studija: keturiolika rizikos veiksnių paaiškina apie 45 proc. visų demencijos atvejų pasaulyje. Tarp jų – hipertenzija vidutiniame amžiuje, padidėjęs MTL cholesterolis, diabetas, nutukimas, rūkymas, alkoholis, fizinis neaktyvumas, klausos ir regos sutrikimai, depresija, socialinė izoliacija, galvos traumos, oro tarša ir žemas išsilavinimas.
Kraujagyslių sveikata, pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, turbūt svarbiausia ašis. Smegenys sudaro apie 2 proc. kūno masės, bet suvartoja apie 20 proc. deguonies – jos labai priklauso nuo kraujagyslių būklės. Tad posakis „kas gera širdžiai, gera ir smegenims“ yra ne metafora, o fiziologija.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia smegenų struktūrą, o nuolatinis šešių valandų ar trumpesnis miegas vidutiniame amžiuje siejamas su maždaug 30 proc. didesne demencijos rizika.
Svarbiausia – paminėti veiksniai veikia kartu. Suomijoje atliktas dvejų metų tyrimas, kuriame rizikos grupės žmonės vienu metu keitė mitybą, sportavo, treniravo protą ir stebėjo kraujo rodiklius, parodė reikšmingai geresnius rezultatus. Efektą davė kombinacija, o ne vienas elementas.
„Todėl, jei žmogus nežino, nuo ko pradėti, eiliškumas galėtų būti maždaug toks: pirma – kraujospūdžio susireguliavimas, cholesterolio, gliukozės kontrolė ir nerūkymas; antra – reguliarus judėjimas; trečia – kokybiškas miegas; ketvirta – žmonės aplinkui; ir tik tada kryžiažodis“, – siūlo įsidėmėti dr. V. Dirsė.
Šaltinis: Nyksciai
