Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pradedamos taikyti pagrindinės naujojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento nuostatos. Jos žymi pakuočių rinkos pokyčių pradžią – daugiau dėmesio bus skiriama pakuočių sudėčiai, pakartotiniam naudojimui ir užpildymui, tinkamumui perdirbti, o palaipsniui įsigalios ir reikalavimai dėl perdirbtų medžiagų naudojimo bei perteklinių pakuočių mažinimo. Vienas ryškiausių pokyčių numatytas nuo 2030-ųjų: tam tikrose pakuotėse tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc., o už reikalavimų nesilaikymą Lietuvoje siūlomos baudos galėtų siekti iki 8 tūkst. eurų.
„Svarbu suprasti, kad šis pokytis neatsirado staiga rugpjūčio 12-ąją – reglamentas priimtas dar praėjusiais metais, o apie jo nuostatas diskutuota gerokai anksčiau. Tačiau nuo šiandien jau prasideda realus jo taikymo etapas. Verslui tai signalas labai konkrečiai įsivertinti savo pakuotes: ne tik žinoti, ar tai popierius, ar plastikas, bet suprasti detalesnę jų sudėtį, kokios medžiagos naudojamos, turėti tai patvirtinančius tiekėjų dokumentus. Net tokie dalykai kaip dažai ant pakuotės turi cheminę sudėtį ir gali turėti įtakos jos perdirbamumui“, – sako gamintojų ir importuotojų „Gamtos ateitis“ komunikacijos ir tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Pokyčiai prasideda nuo šiandien
Naujasis reglamentas apima platų pakuočių reikalavimų spektrą – nuo jų sudėties ir tinkamumo perdirbti iki pakartotinio naudojimo, užpildymo bei išsineštinio maisto ir gėrimų pakuočių. Tačiau pokyčiai įsigalios etapais: dalis reikalavimų pradedami taikyti jau šiandien, kitiems numatyti vėlesni terminai.
Vienas aktualiausių nuo rugpjūčio 12-osios įsigaliojančių pokyčių susijęs su pakuočių chemine sudėtimi. Su maistu besiliečiančiose pakuotėse ribojamos tam tikros pavojingos cheminės medžiagos, tarp jų – perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS). Tai didelė sintetinių cheminių medžiagų grupė, plačiai naudojama dėl atsparumo riebalams, vandeniui ir kitų savybių, todėl jos gali būti aptinkamos ir maisto pakuotėse.
Didžiausią susirūpinimą kelia PFAS patvarumas – šios medžiagos aplinkoje suyra itin lėtai arba virsta kitomis labai patvariomis PFAS. Kai kurios jų siejamos su neigiamu poveikiu žmonių sveikatai, įskaitant kancerogeniškumą, mutageniškumą, reprodukcinį toksiškumą ir poveikį konkretiems organams. Būtent dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai jų naudojimas su maistu besiliečiančiose pakuotėse nuo šiol ribojamas – tokios pakuotės negalės būti pateikiamos rinkai, jei PFAS koncentracija jose pasieks arba viršys reglamente nustatytas ribines vertes.
Verslui tai reiškia būtinybę gerokai atidžiau įvertinti naudojamų pakuočių sudėtį. Įmonėms svarbu inventorizuoti ne tik pagrindines pakuočių medžiagas, bet ir jų gamyboje naudojamus priedus – klijus, rašalus, dervas ar dažus. Taip pat reikia įsitikinti, kad naudojamos medžiagos atitinka joms keliamus cheminių medžiagų reikalavimus ir netrukdo pakuotės surinkimui bei perdirbimui. Tam gali prireikti papildomos informacijos ir dokumentų iš tiekėjų.
Teisininkų vertinimu, būtent todėl verslui svarbu ne tik orientuotis į 2030-uosius, kai įsigalios dar daugiau reglamente numatytų reikalavimų, bet jau dabar tiksliai įsivertinti savo atsakomybes.
„Vienas svarbiausių dalykų verslui – suprasti, kad gamintojo sąvoka šiame reglamente yra gerokai platesnė, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atsakomybė gali tekti ne tik tam, kas fiziškai pagamino pakuotę, bet ir, pavyzdžiui, importuotojui, platintojui ar įmonei, kuri pakuotę įsigijo ir pripildė savo produktu. Tokiu atveju ji gali perimti gamintojui tenkančius įsipareigojimus ir turėti pareigą institucijoms pateikti pakuotės atitiktį patvirtinančius dokumentus. Būtent čia daliai verslų šiandien kyla didžiausias iššūkis – surinkti visą reikalingą informaciją iš tiekėjų ir įsitikinti, kad rinkai pateikiamos pakuotės atitinka naujus reikalavimus“, – sako TEGOS patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova.
Pasak jos, naujų taisyklių nereikėtų suprasti taip, kad visos iki šiol naudotos pakuotės nuo šiandien automatiškai tampa netinkamos. Iki reglamento taikymo pradžios teisėtai rinkai pateiktos pakuotės gali likti rinkoje, net jei jos neatitinka visų nuo šiol taikomų naujojo reguliavimo reikalavimų.
Nuo 2030-ųjų – mažiau perteklinių pakuočių
Vieni labiausiai vartotojams pastebimų pokyčių numatyti nuo 2030 metų. Tarp jų – perteklinių pakuočių ribojimas ir minimalios perdirbtų medžiagų dalies naudojimo reikalavimai plastikinėse pakuotėse. Pastarieji bus taikomi ne tik PET buteliams, bet ir kitoms pakuotėms.
Perteklinių pakuočių ribojimas ypač aktualus elektroninei prekybai ir logistikai. Siekiama išvengti situacijų, kai nedidelė prekė siunčiama neproporcingai didelėje dėžėje, o didžiąją jos tūrio dalį sudaro tuščia erdvė ar jai užpildyti naudojamos medžiagos.
„Naujus reikalavimus nereikėtų matyti vien kaip papildomas sąnaudas verslui. Taip, įmonėms gali tekti pergalvoti pakuotes, gamybos linijas, iš naujo įvertinti tiekėjus ar atnaujinti dokumentaciją. Tačiau kartu reglamentas numato, kad turės mažėti naudojamų žaliavų ir tuščios erdvės pakuotėse. Kasdien matome pavyzdžių, kai atidarę skalbimo miltelių, užkandžių ar kitų produktų pakuotę randame nemažai tuščios vietos. Ilgainiui tokio perteklinio pakavimo turėtų likti gerokai mažiau“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Numatoma, kad grupinėse, transportavimo ir elektroninės prekybos siuntų pakuotėse tuščios erdvės dalis negalės viršyti 50 proc. Aplinkos apsaugos įstatymo pataisose siūloma už šio reikalavimo nesilaikymą numatyti nuo 1400 iki 4000 eurų baudą, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 2800 iki 8000 eurų.
Pakuotė turės būti ne tik patogi, bet ir tinkama perdirbti
Naujasis reguliavimas keičia ir požiūrį į pačią pakuotę. Vis daugiau reikšmės turės ne tik jos funkcionalumas ar išvaizda, bet ir tai, ar ji tinkama perdirbti, kiek perdirbtų medžiagų panaudota ją gaminant ir ar ją galima naudoti pakartotinai.
Jei iki šiol žeidinė ekonimika skambėjo kaip vizija, kur produktai turėtų gyvybės ciklus, tik nuo tokių griežtų ir esminių reguliacijų prasideda realus įgalinimas, kai, pavyzdžiui, plastikui reikia mažiau iškastinio kuro (naftos), o būtent galimybė jį perdirbti daugybę kartų sprendžia pakuočių atliekų didėjimo mastą.
K. Žukauskaitės-Šiaučiulės teigimu, tai svarbus pokytis ir pačiai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai – vien tinkamai surinkti ir išrūšiuoti pakuotę nebepakanka, jei ji nuo pat pradžių suprojektuota taip, kad ją sudėtinga arba neįmanoma perdirbti.
„Iki 2030-ųjų turime judėti link Europos, kurioje rinkoje iš esmės nebeliktų neperdirbamų pakuočių. Tai reiškia, kad skirtingos pakuotės medžiagos turės būti atskiriamos ir realiai perdirbamos. Šiandien dar turime nemažai sudėtingų kombinuotų pakuočių – iš išorės matome popierių, viduje gali būti aliuminis, plastikas ar kitos medžiagos. Tokios pakuotės ne tik apsunkina perdirbimą, bet ir pačiam žmogui kelia klausimą, kur ją išmesti. Naujas reguliavimas turi keisti ir pačių pakuočių dizainą, ir jų ženklinimą“, – sako „Gamtos ateitis“ komunikacijos ir tvarumo kultūros vadovė K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Šaltinis: Nyksciai
