„37. Tiek žmonių iš 100 Anykščių rajono gyventojų šiandien gauna darbo pajamas.”, – rašo Laura Meškauskė. Ji suskaičiavo, kiek žmonių šiandien gyvena iš darbo ir mano, kad tai didelė grėsmė rajonui. Publikuojame jos nuomonę.
Mano nuomone, būtent šis skaičius daug geriau parodo mūsų rajono ateities iššūkius nei dažnai minimi 10,4 % registruoto nedarbo.
Kodėl? Nes 10,4 % nėra visų rajono gyventojų nedarbo lygis. Tai tik registruotų Užimtumo tarnyboje žmonių dalis tarp darbingo amžiaus rajono gyventojų.
Jeigu norime suprasti tikrąją Anykščių rajono ekonominę ir demografinę padėtį, vien registruoto nedarbo rodiklio neužtenka. Kartais jis net gali sudaryti optimistiškesnį įspūdį, nei yra iš tikrųjų.
Pirmiausia pažiūrėkime į bendrą vaizdą. Paprastumo dėlei įsivaizduokime, kad Anykščių rajone gyvena lygiai 100 žmonių.
Iš jų:
12 yra vaikai.
28 yra senjorai.
60 yra darbingo amžiaus gyventojai.
O dabar pažvelkime į šią didžiausią grupę.
Iš tų 60 darbingo amžiaus žmonių:
6 yra registruoti Užimtumo tarnyboje.
17 negauna darbo pajamų ir nėra registruoti Užimtumo tarnyboje.
37 gauna darbo pajamas.
Kas sudaro tuos 17 žmonių? Tai labai skirtingose gyvenimo situacijose esantys gyventojai – studentai, vaikus ar artimuosius prižiūrintys žmonės, dalis sergančiųjų, emigravusieji, tačiau dar deklaravę gyvenamąją vietą rajone, ir kiti. Todėl šios grupės negalima tiesiog vadinti bedarbiais.
Tačiau dabar pereikime prie svarbiausios minties. Darbo pajamas šiandien gauna 37 iš 100 Anykščių rajono gyventojų.
Būtent šie žmonės sukuria didelę gyventojų pajamų mokesčio bazės dalį, nuo kurios labai priklauso savivaldybės finansinės galimybės. Iš šių lėšų kartu su valstybės dotacijomis ir kitais pajamų šaltiniais finansuojami mūsų darželiai, mokyklos, keliai, kultūra, socialinės paslaugos ir daugelis kitų dalykų, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais.
Ir yra dar viena priežastis, kodėl šis skaičius man atrodo toks svarbus.
Dabartinės demografinės tendencijos nerodo, kad artimiausiais metais jis didės savaime. Jeigu nieko nekeisime, tikėtina, kad jis mažės. Todėl klausimas „Kaip sumažinti 10,4 % registruotą nedarbą?“ yra tik viena dėlionės dalis.
Mano nuomone, svarbesnis klausimas yra visai kitas. Kaip padaryti, kad po dešimties metų darbo pajamas gautų ne 37, o bent 45 ar net 50 žmonių iš 100 Anykščių rajono gyventojų?
Mano nuomone, būtent šis rodiklis turėtų tapti vienu svarbiausių savivaldybės darbo sėkmės matų. Nes jeigu daugiau žmonių dirbs ir kurs vertę čia, Anykščiuose, didės ne tik savivaldybės biudžetas. Didės ir mūsų galimybės investuoti į švietimą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą, kultūrą ir visas kitas viešąsias paslaugas.
Vienos priemonės tam neužteks. Reikės stiprinti vietos verslą, pritraukti naujas investicijas, išlaikyti ir pritraukti jaunas šeimas, mažinti emigraciją bei sudaryti daugiau galimybių į darbo rinką sugrįžti žmonėms, kurie nori ir gali dirbti. Tai nėra viena problema. Tai gali ir, mano nuomone, turėtų tapti viena svarbiausių Anykščių rajono ateities strategijos krypčių. Galbūt šiandien visa tai neskamba labai optimistiškai. Man atrodo priešingai.
Didžiausia problema yra ne šie skaičiai. Didžiausia problema būtų jų nežinoti ir apsimesti, kad jų nėra. Anykščių rajone turime talentingų žmonių. Turime verslų. Turime idėjų.Todėl tikiu, kad ateis diena, kai darbo pajamas gaus ne 37, o gerokai daugiau žmonių iš 100.
37 šiandien yra faktas. Bet jis neturi tapti mūsų ateitimi.
Svarbi Pastaba: skaičiai yra apytikriai ir sudaryti remiantis naujausiais viešai prieinamais 2025–2026 m. Valstybės duomenų agentūros, „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos duomenimis. Dėl skirtingų ataskaitinių laikotarpių ir taikomų metodikų galimi nedideli skirtumai
Laura Meškauskė
Šaltinis: Nyksciai
