Kiekvienais metais ūkininkai siekia užauginti ne tik didelį, bet ir kokybišką derlių. Be palankių gamtinių sąlygų, tai pasiekti padeda agrotechnologinės ir kitos priemonės: sertifikuotos sėklos, biostimuliatoriai, trąšos. Iš pastarųjų vis dažniau pasitelkiamos organinės trąšos, tarp kurių privalumų – draugiškumas pasėliams ir aplinkai.
Kaip teigia bendrovės mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius, koncentruotos organinės trąšos pasitelkiamos kaip viena efektyviausių priemonių norint pagerinti dirvožemio kokybę.
„Organinės trąšos – ne tik žaliava humuso gamybai, bet kartu užtikrina geresnę dirvožemio struktūrą, gerina drėgmės balansą ir vandens išlaikymą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Jos taip pat skatina mikroorganizmų bioaktyvumą ir bioįvairovę, o tai taip pat prisideda prie augalų gerovės“, – sako A. Lukoševičius.
Derlius gali išaugti iki penktadalio
Trąšos, kaip ir kitos ūkininkavimui reikalingos priemonės, pasirenkamos ne tik pagal jų savybes, bet ir kainą. A. Lukoševičius patikslina, kad ji priklauso nuo žaliavų, gamybos proceso, transportavimo, rinkos paklausos bei naudojimo masto.
Linas Agro skaičiavimais, vienam maistinių medžiagų kilogramui pigesnės yra mineralinės trąšos. Tačiau bendrame ūkio kontekste, organinių trąšų vertė yra ženkliai didesnė, nes gaunama nauda tręšiant augalus, o ilguoju laikotarpiu gerėja dirvožemio būklė.
„Ūkiai Europoje vis labiau atranda organines trąšas, kurios, nors ir brangesnės, yra draugiškesnės aplinkai. Organinės trąšos gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo to, ar jos pagamintos iš dedeklių vištų, ar iš broilerių fermose užaugintų vištų mėšlo – sako A. Lukoševičius.
Jis paaiškina, kad broilerių fermose kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos, durpės ir kitos organinės medžiagos, o iš čia gauto paukščių mėšlo pagamintų organinių trąšų vertė bus mažesnė. Tuo metu dedeklių vištų fermose pagamintos trąšos yra ypač koncentruotos ir pasižyminčios aukšta mineralizacija, o jų vertė – bene aukščiausia rinkoje.
„Konkrečios trąšos išsiskiria itin ryškiu teigiamu poveikiu augalų augimo skatinimui, pavyzdžiui, išbėrus 500 kg tam tikrų trąšų viename hektare žemės prieš žieminių kviečių sėją rudenį, javų pasėlių derlingumas gali padidėti apie 20 procentų“, – teigia žemės ūkio ekspertas.
Kuo ypatingos augalinės organinės trąšos
Ieškantiems dar intensyvesnių sprendimų, specialistas pataria rinktis augalinės kilmės organines trąšas. Anot jo, pasitelkus net ir mažesnį kiekį – 200–300 kg vienam hektarui, galima pasiekti ryškių rezultatų.
„Dalis organinių trąšų – visiškai augalinės kilmės, jos praėjusios fermentacijos procesą, tad jų mineralizacijos koeficientas – ypač aukštas. Tokios trąšos gali būti naudojamos rudenį, kaip azotinės trąšos, ypač žieminių rapsų pasėliuose. Jas galima naudoti ir auginant javų pasėlius, kai laukuose – daug šiaudų, o dirvoje – mažas kiekis mineralinio azoto“, – teigia ekspertas.
Jis paaiškina, kad tręšiant organinėmis trąšomis, dirvožemis gali geriau pasisavinti reikalingas maistines ir kitas medžiagas. Tačiau norint pasiekti geriausių įmanomų rezultatų, rekomenduojama kasmet dirvožemį pamaitinti šios rūšies trąšomis.
„Jomis praturtinta dirva lėčiau reaguoja į klimatinių sąlygų pokyčius: sausrą, drėgmės perteklių ir pan. Be to, dėl savo natūralios sudėties – jos dažniausiai gaminamos iš gyvūnų mėšlo, taip pat augalų – šios trąšos yra draugiškesnės aplinkai. Galiausiai, naudojant organines trąšas galima pakelti visus dirvožemio parametrus bent vienu laipteliu aukštyn“, – teigia Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.
Šaltinis: Nyksciai