Kiekvieną kartą ieškodami informacijos „Google“, naudodami vertėją, žemėlapius ar vaizdų paiešką, galite palikti daugiau duomenų, nei manote. Dalis jų gali būti naudojama ne tik paslaugoms personalizuoti, bet ir dirbtinio intelekto funkcijoms tobulinti. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius primena – vartotojai turi galimybę peržiūrėti ir apriboti, kokią informaciją apie juos saugo technologijų bendrovės.
Pastaruoju metu dėmesio sulaukė „Google“ atnaujinami paieškos paslaugų nustatymai. Bendrovė palaipsniui diegia paieškos paslaugų istorijos (angl. „Search Services History“) ir personalizuotų rekomendacijų (angl. „Personalized Recommendations“) parinktis, kurios leidžia valdyti, kokia veikla saugoma naudojantis „Google“ paieškos paslaugomis ir kaip ji gali būti naudojama personalizuojant rezultatus, rekomendacijas ar DI atsakymus.
A. Lukošius sako, kad daugelis žmonių paprasčiausiai nežino, kiek informacijos apie juos jau gali būti sukaupta.
„Didžiausia problema yra ne pati technologija, o tai, kad daugelis žmonių nežino, kokius leidimus jau yra suteikę. Paieška šiandien nebėra tik įvestas sakinys laukelyje. Tai gali būti nuotrauka, balso komanda, vertimas, kelionės maršrutas ar apsipirkimo užklausa. Visa tai kuria labai platų žmogaus skaitmeninį pėdsaką“, – sako A. Lukošius.
Saugomi gali būti ir vaizdai ar garso įrašai
Dalis vartotojų vis dar įsivaizduoja, kad paieškos istorija reiškia tik į paieškos laukelį įvestus žodžius. Tačiau šiandien paieška apima kur kas daugiau – nuotraukų atpažinimą per „Google Lens“, balso paiešką, vertimus, žemėlapius, naujienas, kelionių ar apsipirkimo užklausas.
Priklausomai nuo paskyros nustatymų, gali būti saugomi ir medijos duomenys – vaizdai, garso įrašai, vaizdo įrašai ar failai. Būtent todėl, pasak „Tele2“ inovacijų eksperto, privatumo nustatymus reikėtų vertinti ne kaip techninę smulkmeną, o kaip kasdienės skaitmeninės higienos dalį.
„Jeigu į paiešką įkeliame nuotrauką, nufotografuojame daiktą, naudojame balsą ar vertimo funkciją, tai jau nebėra vien tekstinė užklausa. Tokie duomenys gali būti gerokai jautresni, nes kartais juose matyti aplinka, dokumentų fragmentai, žmonės ar kita asmeniškesnė informacija. Todėl verta žinoti, kur tokie duomenys keliauja ir kaip juos valdyti“, – teigia A. Lukošius.
Ką pasitikrinti savo paskyroje?
Pirmiausia A. Lukošius pataria prisijungti prie savo „Google“ paskyros ir atsidaryti skiltį „Mano veikla“ (angl. „My Activity“). Joje galima matyti, kokia veikla yra saugoma, ir ištrinti tai, ko nebenorite laikyti paskyroje.
Taip pat verta patikrinti paieškos paslaugų istoriją (angl. „Search Services History“) – ji rodo, kokia veikla saugoma naudojantis „Google“ paieškos paslaugomis. Jei matote parinktį „Išsaugoti mediją“ (angl. „Save Media“), ją taip pat reikėtų peržiūrėti atskirai. Būtent ji susijusi su vaizdų, garso, vaizdo įrašų ar failų saugojimu.
Dar vienas svarbus žingsnis – personalizuotos rekomendacijos (angl. „Personalized Recommendations“). Šis nustatymas gali turėti įtakos tam, kokius rezultatus, pasiūlymus ar dirbtinio intelekto atsakymus matote. Jei nenorite, kad paieška būtų stipriai pritaikoma pagal jūsų ankstesnę veiklą, šias parinktis galima apriboti.
Galiausiai naudinga įjungti automatinį duomenų ištrynimą. Taip galima pasirinkti, kad dalis veiklos istorijos būtų pašalinama po tam tikro laiko, o ne saugoma neribotai.
„Nereikia pulti panikuoti ar išjungti visko iš eilės. Kur kas svarbiau bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėti, kas saugoma jūsų paskyroje. Daugeliu atvejų užtenka kelių minučių, kad žmogus geriau suprastų, kokius duomenis palieka internete“, – sako A. Lukošius.
Duomenis verta peržiūrėti reguliariai
Pasak „Tele2“ inovacijų eksperto, augant dirbtinio intelekto įrankių naudojimui, privatumo nustatymai taps vis aktualesni. Vis daugiau kasdienių paslaugų bus susieta su DI, todėl vartotojams teks dažniau apsispręsti, kiek duomenų jie nori dalintis.
„Patogumas internete dažnai atrodo savaime suprantamas – norime greitesnių atsakymų, tikslesnių rekomendacijų, geriau veikiančių paslaugų. Tačiau už tai neretai sumokame savo duomenimis, todėl verta bent retkarčiais sustoti ir pasitikrinti, kokią informaciją apie mus kaupia naudojamos paskyros“, – pabrėžia A. Lukošius.
