Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu.
„Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo būdo pakeitimas organizmui sukelia stresą, o vietoje geresnės savijautos žmogus gali pajusti nuovargį, dirglumą, miego sutrikimus ar energijos trūkumą“, – sako ji.
Kodėl organizmo valymai gali apgauti?
Viena dažniausių tendencijų, su kuria vaistininkei tenka susidurti, yra tikėjimas, kad organizmą reikia nuolat išvalyti.
Tam pasirenkamos įvairios arbatos, kokteiliai, badavimas ar itin griežti mitybos režimai. Anot vaistininkės, sveikas organizmas turi natūraliai veikiančias sistemas, padedančias pašalinti nereikalingas medžiagas, todėl pažadas greitai išvalyti toksinus sukuria klaidingus lūkesčius.
„Žmonės tikisi, kad po kelių dienų specialaus režimo jausis lengvesni, energingesni ir sveikesni. Tačiau labai dažnai trumpalaikis svorio sumažėjimas būna susijęs ne su realiais ilgalaikiais pokyčiais, o su skysčių netekimu ar net raumenų masės mažėjimu. Toks efektas nėra tvarus“, – paaiškina L. Stočkutės-Plytnikė.
Ji atkreipia dėmesį, kad panašiai klaidinantis gali būti ir įsitikinimas, jog dauguma negalavimų kyla dėl rūgštinės organizmo aplinkos, todėl ją būtina šarminti. Tačiau organizmo pusiausvyra yra kur kas sudėtingesnė.
Griežtas planas gali išsekinti
Vaistininkė pabrėžia, kad itin ribojant maistą ar staiga keičiant režimą, organizmui gali pradėti trūkti svarbių maistinių medžiagų.
Jei žmogus gauna per mažai energijos ar baltymų, gali imti mažėti raumenų masė, prastėti bendra savijauta, atsirasti silpnumas.
L. Stočkutė-Plytnikė sako, kad griežti planai dažnai gali baigtis vadinamuoju jojo efektu, kai po ribojimų žmogus grįžta prie ankstesnių įpročių ir prarastas svoris sugrįžta.
„Kai baigiasi griežtas planas, žmonės dažnai grįžta prie senų įpročių. Organizmas, patyręs trūkumą, ima kaupti energiją, todėl rezultatas gali būti priešingas nei tikėtasi. Be to, tokie režimai retai padeda sukurti ilgalaikius įpročius“, – pastebi ji.
Staigūs mitybos pokyčiai gali paveikti ir žarnyno mikrobiomą, ypač jei racione sumažėja skaidulų bei įvairių produktų. Dėl to gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pilvo pūtimas, diskomfortas.
Kai sveikatingumas tampa nerimo šaltiniu
Vaistininkė pastebi, kad kai kuriais atvejais sveikos gyvensenos taisyklės ima užgožti kasdienį gyvenimą. Tuomet žmogus pradeda nuolat galvoti apie maistą, jausti kaltę po kiekvieno nukrypimo nuo plano ir skirstyti pasirinkimus į „gerus“ bei „blogus“.
„Riba peržengiama tada, kai sveikatingumas tampa ne pagalba sau, o nuolatiniu spaudimu. Jei žmogus atsisako socialinių susitikimų dėl maisto, jaučia kaltę po kiekvieno nusižengimo, siekia neįmanomo tobulumo ir gyvena nusižengimo, bausmės bei naujos pradžios cikle, tai jau gali būti ženklas sustoti“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.
Kūnas siunčia signalus
Persistengus su griežtais planais ar per intensyviu režimu, organizmas gana greitai pradeda siųsti įspėjamuosius ženklus.
Tai gali būti nuolatinis nuovargis, prastesnė miego kokybė, dažnesni peršalimai, raumenų ir sąnarių skausmai, traumos, nuotaikos svyravimai ar dingusi motyvacija judėti.
„Jei vietoje geresnės savijautos žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, prastai miega, tampa irzlesnis, dažniau serga ar nebenori daryti to, kas anksčiau atrodė naudinga, reikėtų peržiūrėti savo režimą“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kai kuriais atvejais per didelis fizinis ir emocinis krūvis gali paveikti ir hormoninę pusiausvyrą – moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, vyrams sumažėti libido.
Tokie pokyčiai rodo, kad organizmui reikia ne dar griežtesnio plano, o daugiau poilsio ir stabilumo.
Geriau mažiau, bet nuosekliai
Pasak L. Stočkutės-Plytnikės, savijautai dažniausiai daugiau naudos duoda ne kraštutinumai, o paprasti ir nuoseklūs įpročiai.
Subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis, reguliarus, bet ne alinantis judėjimas, kokybiškas miegas ir streso valdymas dažnai yra veiksmingesni nei trumpalaikiai iššūkiai.
Ji taip pat primena, kad fizinis aktyvumas nebūtinai turi reikšti intensyvias treniruotes – kartais pakanka spartesnio pasivaikščiojimo ar aktyvių pertraukų darbo metu.
„Sveikesnis gyvenimo būdas neturi būti drastiškas. Geriau pradėti nuo mažų, realistiškų pokyčių, kuriuos galima išlaikyti ilgą laiką.
Pakankamai miego, daugiau daržovių, vanduo, reguliarus judėjimas ir laikas be ekranų gali atrodyti labai paprasti, bet būtent jie dažnai turi didžiausią naudą“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad svarbiausia – rinktis tokį ritmą, kuris padeda jaustis geriau, o ne kelia dar daugiau įtampos.
„Sveikata yra ne tik fizinė būklė. Tai ir emocinė bei psichologinė pusiausvyra. Jei sveikatingumo taisyklės pradeda trukdyti gyventi, verta sustoti ir paklausti savęs, ar jos tikrai padeda“, – apibendrina L. Stočkutė-Plytnikė.
