Daugeliui šunų šeimininkų pažįstama problema, kai augintinis stipriai ir atkakliai tempia pavadėlį, versdamas eiti ten, kur nori jis. Tai sukelia diskomfortą, o šeimininkams susidaro įspūdis, kad čia šuo juos vedžioja, o ne atvirkščiai. Kinologas papasakojo, kaip galima tai pakeisti.
Kaip atpratinti šunį tempti pavadėlį
Zoopsichologas pademonstravo pavyzdį, kai nei pavadėlis, nei elektrinis antkaklis ar kiti prietaisai nepadeda atpratinti šuns tempti savo šeimininko. Jei šuo nereaguoja į jūsų sustojimą, komandą ar pastangas su pavadėliu pasukti į kitą pusę, geriausia pasiruošti ir nuosekliai naikinti šį įprotį.
„Šuo jus tempia, pirma, todėl, kad jūsų negerbia ir nelaiko lyderiu. Jūs nedarėte jam pastabų ir neturėjote tam autoriteto. Aplinkoje yra labai daug dirgiklių, su kuriais jūs dar nepadirbėjote“, – pasakoja zoopsichologas.
Šuo tempia jus prie jį dominančių dirgiklių. Norint tapti šuns lyderiu ir priversti jį klausyti komandų, būtina pradėti brėžti ribas dar namuose. Kai šuo prie jūsų lenda, reikalauja dėmesio ar daro kažką kita, kas pažeidžia jūsų asmeninę erdvę, išmokykite jį suprasti žodį „ne“.
„Kai barate šunį ir sakote jam žodį „ne“, jūs kuriate su juo santykį, kuriame esate vyresnysis gaujos narys. Būtent tada komanda „ne“ pradės veikti“, – aiškina specialistas.
Tada, kai kitą kartą šuo pradės tempti pavadėlį, o jūs pasakysite „negalima“, gyvūnas iškart nustos tai daręs. Jūs tapsite jam autoritetu.
Jei šuo tempia jus prie dirgiklio, o jūs jį už tai gyrėte, būtina pakeisti bendravimą. Drausminkite šunį, jei jis neklauso jūsų komandų.
„Jei pripratinsite šunį vaikščioti po 20 kartų pirmyn ir atgal per komandą „ne, einam“, šuo nebetems jūsų prie dirgiklių gatvėje“, – reziumavo kinologas.
Patarimai šunų auklėjimui
Ekspertų organizacijos „Dogs Trust“ duomenimis, šuns auginimas reikalauja daug laiko, kantrybės ir pasiruošimo keisti savo gyvenimo būdą. Prieš įsigyjant augintinį, specialistai ragina sąžiningai įvertinti savo galimybes ir išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl žmogus gali būti nepasiruošęs tokiam žingsniui.
Organizacijos PDSA duomenimis, šunims kasdien reikia 1–2 valandų fizinio ir protinio aktyvumo. Be to, gyvūnas apsunkina spontaniškas keliones, nes jo negalima ilgam palikti vieno, o savo dienotvarkę teks derinti prie jo poreikių.
Adaptacija, pratinimas prie tualeto ir dresūra reikalauja laiko, o kartais ir kinologo pagalbos. Pati atsakomybė už šunį truks daugelį metų.
Jei namuose jau yra augintinis, pavyzdžiui, katė, jų pažintis turi būti laipsniška – per kvapų atskyrimą ir kontroliuojamus trumpus susitikimus. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, būsimam šeimininkui svarbu iš anksto subalansuoti savo planus, kad užtikrintų gyvūnui patogų ir laimingą gyvenimą.
Taip pat šunų šeimininkams patariama atidžiau stebėti savo augintinių elgesį, nes net neakivaizdūs signalai gali rodyti stresą ar prislėgtą būseną.
Pavyzdžiui, populiarų meilės gestą – apkabinimus – kinologas Filipas Legudas vadina potencialiu diskomforto šaltiniu daugeliui gyvūnų dėl judesių suvaržymo. Apie tai, kad šuniui nepatogu, išduoda įtempta laikysena, priglaustos ausys, lūpų laižymas ar pakelta letena.
Priešingai, apie gyvūno saugumą ir malonumą signalizuoja atsipalaidavęs kūnas, laisvi judesiai, uodegos vizginimas ir rami snukučio išraiška su praverta burna.
Norint tiksliai įvertinti augintinio būseną, veterinarai pataria taikyti PEEP testą, kuris analizuoja keturis parametrus: laikyseną (įtampa, drebulys), akis (įtemptas žvilgsnis, išsiplėtę vyzdžiai), ausis (ar jos priglaustos atgal) ir elgesį (bandymai pasislėpti, sustingti ar pabėgti).
Jei šuns elgesys kelia nerimą, šeimininkams rekomenduojama kuo greičiau kreiptis patarimo į kvalifikuotą veterinarą.