Šiuolaikinis žmogus ieško geresnės savijautos receptų: geresnio miego rutinos, produktyvumo metodų, saviugdos knygų ar programėlių. Visa tai gali būti naudinga. Tačiau psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena: vienas svarbiausių emocinės sveikatos veiksnių yra daug paprastesnis – tikras ryšys su kitu žmogumi. Jis svarbus ne tik psichologinei gerovei – socialinis ryšys yra reikalingas ir fizinei sveikatai, yra siejamas net su ilgaamžiškumu.
Produktyvumo amžiuje, kai žmonės optimizuoja miegą, matuoja žingsnius, seka pulsą, ryšiai su artimaisiais lieka tarsi šone. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad tai gali būti viena svarbiausių emocinės savijautos spragų: 16 proc. gyventojų santykius su artimaisiais įvardija kaip pagrindinį jų emocinę būseną veikiantį veiksnį – tai daugiau nei sveikata (9 proc.) ar finansai (4 proc.).
„Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta nėra tik asmeninių pastangų ar disciplinos klausimas. Galime mokytis kvėpuoti, daugiau judėti, geriau planuoti laiką, bet jei kasdienybėje trūksta saugaus ryšio su kitais žmonėmis, emocinis atsparumas silpnėja. Matome, kad dauguma turi artimų žmonių, tačiau kas penktas vis tiek jaučiasi vienišas. Tai rodo, kad svarbus ne vien kontaktų skaičius, o jų kokybė – ar žmogus turi su kuo pasikalbėti atvirai, ar santykiai padeda atsigauti, o ne tampa dar vienu įtampos šaltiniu. Todėl kalbėdami apie geresnę savijautą turime kalbėti ne tik apie miegą, judėjimą ar poilsį, bet ir apie kasdienę bendrystę“, – sako „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
Ryšys su kitu žmogumi mus ramina
Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, žmonėms ryšys su kitais yra būtinas ne atsitiktinai. Tai susiję su pačia žmogaus prigimtimi – nuo seniausių laikų žmonės gyveno grupėmis. Tam, kad išgyventume, turėjome pasitikėti vieni kitais – kad kitas padės, bus šalia, kai reikės.
„Svarbu ir tai, kad socialiniuose ryšiuose žmonės sugeba vienas kitą emociškai reguliuoti – tai vadinama emocine koreguliacija. Mes galime nusiraminti kito akivaizdoje, būti išgirsti ir priimti, o tai labai padeda mūsų psichikai“, – sako psichoterapeutas.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad stiprūs socialiniai ryšiai siejami su ilgesne gyvenimo trukme. Holt-Lunstad metaanalizė, apėmusi daugiau nei 150 tyrimų, parodė, kad žmonės su stipriais socialiniais ryšiais turi 50 proc. didesnę tikimybę gyventi ilgiau.
„Vienišumas ir socialinė izoliacija kenkia imuninei sistemai, didina uždegimo žymenų ir kortizolio – streso hormono – koncentraciją kraujyje, blogina miego kokybę. Tad socialinis ryšys yra labai svarbus mūsų savijautai ir ilgaamžiškumui – jis netgi prilyginamas tokiems sveikatos veiksniams kaip kraujospūdis ar cholesterolio kiekis kraujyje“, – sako specialistas.
Kodėl draugystei šiandien vis sunkiau rasti laiko?
Paradoksas – nors apie ryšio svarbą kalbame vis dažniau, šiuolaikinėje kasdienybėje jį kurti tampa vis sunkiau. Pasak D. Jakučionio, tam įtakos turi keli dalykai. „Visų pirma, draugystei reikia laiko. Jeffrey Hallo tyrimai atskleidė, kad draugystei susiformuoti reikia 50 valandų kartu, o artimam ryšiui – ir kelių šimtų. Šiuolaikinis gyvenimas tam ne visada palankus: skubame, daug dirbame, mažiau laiko praleidžiame bendruomenėse, dažniau būname užsidarę namuose“, – sako psichoterapeutas.
Technologijos, anot jo, taip pat keičia bendravimo kokybę: „Galima pajuokauti, kad draugystę kartais matuojame tuo, kiek „reels‘ų“ vienas kitam nusiunčiame. Skaitmeninis bendravimas gali padėti, jei jį naudojame sąmoningai, bet jis ne visada sukuria tą patį saugumo jausmą kaip gyvas kontaktas“.
Dar vienas iššūkis – kultūriniai ir vertybiniai pokyčiai. Produktyvumo kultūra paliečia net artimus ryšius: jei susitikimas neturi aiškaus tikslo, rezultato ar naudos, jis gali atrodyti kaip laiko švaistymas. „Artimas ryšys nėra „networkingas“. Jei susitikimas tampa tik proga kažką gauti, pasiekti ar efektyviai išnaudoti laiką, jame mažiau vietos tikram artumui. Tačiau būtent tie „nenaudingi“ ir „neproduktyvūs“ susitikimai dažnai ir yra naudingi psichikai“, – sako psichoterapeutas.
Maži veiksmai, kurie stiprina ryšį
Gera žinia ta, kad ryšiui stiprinti nebūtini dideli gestai ar ypatingos progos. Pasak psichoterapeuto, dažniausiai santykius keičia maži, bet nuoseklūs kasdieniai veiksmai.
Pastebėkite net mažus kvietimus. Tai gali būti paprastas artimo žmogaus komentaras, bandymas pradėti pokalbį, pasidalinimas smulkmena ar noras trumpam pabūti kartu. Santykių tyrinėtojas Johnas Gottmanas nustatė, kad žmonės, dažniau reaguojantys į net smulkius partnerio ar draugo inicijuotus kvietimus pokalbiui ar prašymus dėmesio, turi stipresnius ir tvaresnius santykius.
Aktyviai reaguokite. „Jei draugas pasidalija smagia žinia ir jūs sakote: „Papasakok daugiau“, tai ryšys stiprėja. Žmonėms svarbu ne tik tai, kad draugas išklausytų liūdnas naujienas, bet ir kad su jais pasidžiaugtų gerais dalykais“, – aiškina psichoterapeutas.
Skirkite tikrą ir nedalomą dėmesį. Tai reiškia: be telefono ar kompiuterio, be pasislėpimo savo mintyse – tiesiog 100 procentų pabūkite su žmogumi ir tik su juo, o ne kažkur savo galvoje.
Išmokite būti pažeidžiamiems. Kai vienas pasidalija kuo nors svarbiu ar skausmingu, o kitas atsiveria tuo pačiu, ryšys pagilėja. Tai stebima net grupių dinamikoje: autentiškas pasidalijimas sukuria palankesnę atmosferą visai grupei.
Imkitės bendrų veiklų. „Bendros naujos veiklos suartina net tada, kai jų metu daug nekalbame. Tai, ką patiriame kartu, tampa santykio dalimi – kartais užtenka drauge gaminti vakarienę, išeiti pasivaikščioti, žaisti stalo žaidimą, keliauti ar išbandyti naują veiklą“, – siūlo D. Jakučionis.
Nuoseklumas – geriau už intensyvumą. Pasak D. Jakučionio, dažna klaida – bandyti santykius „sutvarkyti“ vienu dideliu pokalbiu, savaitgalio išvyka ar emocingu atsiprašymu. Tai gali būti naudinga, bet ilgalaikę naudą duoda ne vienkartiniai proveržiai, o pasikartojantis dėmesys.
„Santykiams labiausiai padeda ne reti dideli gestai, o pasikartojantys, reguliarūs ryšiai: trumpi pokalbiai, dėmesys, bendros veiklos, gebėjimas išgirsti. Jei ryšį prisimename tik tada, kai jau labai blogai, jis tampa panašus į gaisro gesinimą. O emocinei sveikatai reikia ne gaisrų gesinimo, o kasdienės priežiūros“, – sako psichoterapeutas. PR
Šaltinis: Nyksciai
