„Ar bandėte perkrauti?“ – vienas dažniausių patarimų, kai ima strigti kompiuteris. Žmogaus nervų sistema, žinoma, veikia kur kas sudėtingiau, tačiau kartais savotiško perkrovimo reikia ir mūsų smegenims. Kai jos persisotina informacija, sprendimais ir nuolatiniu dėmesio reikalaujančiu srautu, labiausiai gali reikėti ne dar vieno kavos puodelio, o tikro atsistatymo. Ilgaamžiškumo mokslo atstovas dr. Vaidas Dirsė sako, kad tokiais atvejais gali padėti praktika, vadinama giliu poilsiu be miego.
Gilus poilsis be miego (angl. „non-sleep deep rest“) – tai būsena, kai kūnas yra visiškai atsipalaidavęs, bet smegenys – budrios. „Gilaus poilsio be miego metu jos pereina į specifinį poilsio etapą – lėtą, bet budrų, kuris leidžia nervų sistemai tikrai atsigauti. Dėl to net 10 minučių gali atnešti aiškesnę galvą ir daugiau vidinės energijos“, – paaiškina medicinos mokslų daktaras.
Trumpas sustojimas dienos viduryje skamba paprastai, tačiau daugeliui jis vis dar nėra įprasta kasdienybės dalis. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) parodė, kad sąmoningai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui skiria tik 38 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių nuovargį priima jau kone kaip kasdienybę, o ne imasi priemonių laiku jį sustabdyti.
„Savijautos iššūkiai dažnai kaupiasi ne todėl, kad žmonės nežinotų, jog reikia ilsėtis. Tačiau dažniau poilsis tiesiog nusikelia į savaitgalį ar atostogas, nes tyrimas rodo, kad darbo ir poilsio balansas daugeliui vis dar lieka nepasiektas – darbas neretai užgožia asmeninius poreikius. Visgi nervų sistemai svarbūs ir mažesni sustojimai dienos eigoje – būtent jie gali padėti neleisti nuovargiui tapti nuolatiniu palydovu“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Kuo tai skiriasi nuo miego, meditacijos ar paprasto pagulėjimo?
Pasak dr. V. Dirsės, gilus poilsis be miego dažnai klaidingai palaikomas tiesiog trumpu poguliu ar meditacijos forma. Nuo miego ši praktika skiriasi tuo, kad žmogus neužmiega – išlieka sąmoningas, nors kūnas būna labai stipriai atsipalaidavęs. Nuo meditacijos ją skiria tai, kad nereikia aktyviai valdyti minčių ar į ką nors kryptingai koncentruotis. O paprasto pagulėjimo metu dažniausiai žmogus vis tiek galvoja apie darbus – tad smegenys dirba toliau.
„Gilaus poilsio be miego tikslas – tiesiog nieko nedaryti teisingai. Esmė – leisti kūnui nugrimzti į gilią atsipalaidavimo būseną, kuri paprastai pasiekiama tik užmiegant“, – sako jis.
Medicinos mokslų daktaras pabrėžia, kad nors ši praktika gali padėti greičiau atgauti budrumą, sumažinti nuovargį ir atkurti dėmesio resursus, jos nereikėtų laikyti miego pakaitalu. Miegas išlieka nepakeičiamas – tik jo metu smegenys konsoliduoja atmintį ir vyksta gilieji atsistatymo procesai.
„Tačiau kaip papildoma priemonė ji yra labai vertinga. Jei žmogus miegojo 6 valandas vietoje 8 ir dienos metu jaučia ryškų nuovargį, tokia praktika gali padėti sušvelninti jo pasekmes ir išlaikyti geresnį darbingumą. O ilgainiui ji gali prisidėti ir prie geresnės miego kokybės, nes nervų sistema išmoksta lengviau persijungti į poilsio režimą“, – aiškina dr. V. Dirsė.
Kaip pradėti – ir kokių klaidų nedaryti
Pasak dr. V. Dirsės, pradėti galima labai paprastai – pakanka 10–20 minučių. Geriausias metas tokiai praktikai dažniausiai yra dienos vidurys arba ankstyva popietė, maždaug tarp 13 ir 15 valandos, kai natūraliai jaučiamas energijos kritimas.
„Atsigulkite arba patogiai atsisėskite, užsimerkite ir tiesiog leiskite kūnui atsipalaiduoti. Galima naudoti gidą (nemokamų įrašų yra, pvz., „YouTube“), tačiau svarbiausia – nejudėti, nesistengti ir nebandyti pasiekti kažkokio ypatingo rezultato. Šios praktikos esmė yra leidimas, o ne kontrolė“, – sako medicinos mokslų daktaras.
Dažniausios klaidos, pasak dr. V. Dirsės, yra bandyti „galvoti apie nieką“ (mintys ateis, ir tai normalu), iš karto po poilsio griebtis telefono (tai akimirksniu griauna efektą) ir atsipalaidavimą painioti su užmigimu. „Jei užmigote – tai jau nebe gilus poilsis be miego, o trumpas snaudulys. O tai irgi gerai, tiesiog kitas dalykas“, – sako ekspertas.
Praktika naudinga kiekvienam, bet ypač – kelioms žmonių grupėms
Nors gilus poilsis be miego – paprastas veiksmas, iš tiesų jo metu vyksta sudėtingi mechanizmai. Kai esame pavargę, smegenys patiria savotišką „informacinį persisotinimą“ – neuronų jungtys persipildo, dėmesys silpnėja, sprendimų priėmimas sulėtėja, o mintys gali atrodyti tarsi „užstrigusios“.
„Dieną smegenys nuolat apdoroja signalus: ką matome, girdime, skaitome, į ką turime sureaguoti, ką prisiminti, ką nuspręsti. Kai tokio krūvio per daug, sistema pavargsta. Šią problemą sprendžia miegas, tačiau jam reikia laiko. Gilus poilsis be miego tą daro greitai“, – paaiškina dr. V. Dirsė.
Tyrimai rodo, kad gilaus poilsio metu smegenyse padidėja dopamino kiekis. Tai – cheminis junginys, kuris atsakingas už motyvaciją, dėmesį ir gerą nuotaiką. Būtent dėl to po šios praktikos žmonės dažnai jaučiasi ne tik pailsėję, bet ir labiau motyvuoti.
„Tuo pat metu nervų sistema pereina į parasimpatinę būseną – „poilsio ir virškinimo“ režimą – o kortizolio (streso hormono) lygis krenta. Visa tai vyksta be miego, vaistų ir specialių priemonių – vos 10–20 minučių tokio poilsio smegenims yra kaip „mini perkrovimas“, – sako jis.
Kam tai ypač aktualu? Dr. V. Dirsė sako, kad praktiškai kiekvienam, bet ypač – kelioms grupėms. Visų pirma, daug dirbantiems protinį darbą – kai diena pilna susitikimų, sprendimų, ekranų, ir popiet ima stigti energijos. Taip pat – prastai miegantiems: net jei naktinis miegas buvo prastas, 20 minučių šio gilaus atsipalaidavimo iš dalies kompensuoja nuovargį. Jaučiantiems perdegimo požymius ši praktika gali padėti nervų sistemai grįžti į ramybės būseną. O sunkiai susikaupiančiųjų dėmesio resursai po gilaus poilsio be miego atsinaujina panašiai kaip po trumpo miego, bet be mieguistumo jausmo.
Šaltinis: Nyksciai
