Birželio 13-oji Anykščiuose virto tikra sensorine kelione laiku. Legendinis Rašytojų kalnelis, saugantis A. Baranausko ir A. Vienuolio dvasią, tapo liudininku renginio, kuriame vidurdienio saulės šviesoje susiliejo mistiška senovės baltų muzika ir drąsūs kulinariniai eksperimentai.
Garsų alchemija nuo ištakų iki džiazo stygų
Šventės pulsas pradėjo plakti muziejaus salėje, kur folkloro atlikėja Laurita Peleniūtė (projekto „Promočių giesmės“ siela) atvėrė hipnotizuojantį lietuviškų sutartinių pasaulį. Žiūrovai vėliau dalijosi, kad jau pirmieji garsai salėje privertė pašiurpti odą, o bendras giedojimas akimirksniu panaikino bet kokį barjerą tarp nepažįstamų žmonių.
Netrukus veiksmas persikėlė po atviru dangumi. Rašytojų kalnelyje, medžių pavėsyje, Laurita Peleniūtė kartu su virtuozišku smuikininku Tadu Dešuku sukūrė programą „Sutartinių magija“. Susirinkusieji neslėpė nuostabos – tradicinio giedojimo monotoniškumas, persipynęs su moderniomis smuiko improvizacijomis, tiesiog hipnotizavo. Kai kurie klausytojai sėdėjo užsimerkę, o aplinkui tvyrojo tokia rimtis, kad atrodė, jog visas kalnelis trumpam sulaikė kvėpavimą. „Jausmas toks, tarsi medžių viršūnėmis būtų praėjusi pati istorija“, – po pasirodymo emocijomis dalijosi viena iš viešnių.
Kulinarinis džiazas arba obuolių sūris, kokio dar neragavote
Dienai bėgant, lankytojų laukė dar vienas netikėtumas – edukacija-degustacija „Obuolių sūris. Nuo klasikos iki džiazo“.
Obuolių sūris – gerai žinomas Anykščių krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimas. Tačiau šįkart klasikiniai receptai susidūrė su modernia gastronomija. Ragautojų veiduose sutrikimą greitai keitė šypsenos ir gyvos diskusijos. Žmonės garsiai stebėjosi, kaip tradicinis, nuo vaikystės pažįstamas skonis gali visiškai transformuotis ir sprogti burnoje netikėtais, aštriais ar egzotiškais akordais. „Visiškas kosmosas, niekada negalvojau, kad obuolių sūrį galima atrasti iš naujo!“ – emocingai komentavo ragautojai, skubėję užsirašyti netradicinių receptų paslapčių.
Saulius Barasa
Šaltinis: Nyksciai
