Rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. Kandrotui-Celofanui buvo paskirtas 2021 m. riaušių prie Seimo byloje, joje Kauno rajono gyventojui skirti ketveri metai nelaisvės.
Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jį apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir rugsėjį skelbs savo sprendimą
Minėto teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė Eltai nurodė, kad šioje byloje A. Kandrotui-Celofanui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pasak teismo atstovės, prašymų iš A. Kandroto-Celofano ar jo gynėjo dėl leidimo išvykti į užsienį teismas nėra gavęs.
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. Kandrotui yra skirtas ir dar vienoje baudžiamojoje byloje. Šią bylą balandį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.
A. Kandrotas kaltinamas viešoje vietoje trenkęs visuomenininkui Valdui Bartkevičiui.
Praėjusių metų gruodžio 18-osios vakarą, apie 19 val., sostinės Nepriklausomybės aikštėje, kur tuomet vyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, tarp A. Kandroto-Celofano ir V. Bartkevičiaus kilo žodinis konfliktas, A. Kandrotas, įtariama, tyčia kumščiu sudavė visuomenininkui į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. A. Kandrotas šioje byloje kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu.
„Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismas nėra gavęs jokių prašymų iš kaltinamojo ar jo gynėjo.
Artimiausias teisiamasis posėdis numatytas birželio 29 d.“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Giedriaus Janonio atsakyme Eltai.
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti – švelniausia kardomoji priemonė
Kardomoji priemonė paprastai paskiriama jau ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Teisėjas, perduodamas nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, gali spręsti kardomosios priemonės (išskyrus suėmimą) paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą.
Kardomosios priemonės yra skiriamos (reikalingos) bylą nagrinėjant teisme, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įtariamasis (kaltinamasis) įsipareigoja neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo.
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė.
Teismas, nustatęs, kad kaltinamasis pažeidė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali paskirti griežtesnę kardomąją priemonę tikslu užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis, kuris palaikė kaltinimą riaušių prie Seimo byloje ir kurioje buvo nuteistas A. Kandrotas, Eltai ketvirtadienį sakė, kad kol kas negavo jokių pranešimų iš teismo, jog būtų rengiamasi griežtinti kardomąją priemonę į Baltarusiją be leidimo išvykusiam kaltinamajam.
„Formaliai kardomoji priemonė yra pažeista. Byla yra teismo žinioje, teismas išėjo rašyti nuosprendžio, jį skelbs rugsėjo mėnesį“, – Eltai sakė R. Betingis.
Pasak jo, dabar posėdžiai byloje nevyksta, procesas nėra trukdomas. Teisėsaugai problemų kiltų, jeigu A. Kandrotas negrįžtų, tuomet būtų sunku vykdyti nuosprendį, nes Baltarusija su Lietuva teisėsaugos srityje nebendradarbiauja.
Reikia pareigūnų ir teismo leidimo
Vilniaus miesto apylinkės teismas sako, kad, remiantis generalinio prokuroro rekomendacijomis, jeigu įtariamasis, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ne ilgiau kaip septynioms paroms, jis turi raštu (pvz., laišku, registruotu laišku) arba elektroninio ryšio priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu, faksu) informuoti, nurodydamas kitą buvimo vietą ir buvimo joje laiką, ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną arba tyrimui vadovaujantį prokurorą.
Jeigu įtariamasis, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį, jis turi gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimą.
Prašyme leisti išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį turi būti nurodyta kita buvimo vieta ir buvimo joje laikas.
Bylą perdavus nagrinėti teismui, sprendimą dėl leidimo išvykti duoda bylą nagrinėjantis teisėjas. Asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvimo vieta nėra nuolat stebima (kontroliuojama) pareigūnų, kaip tai daroma paskyrus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
Teismas gauna pranešimus iš Policijos departamento apie kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, taip pat duomenis iš apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų apie kardomųjų priemonių – namų arešto bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
ELTA primena, kad A. Kandrotas-Celofanas neseniai viešai paskelbė išvykęs į Baltarusiją. Apie savo išvyką portalui „Delfi“ patvirtino pats teisiamasis.
„Vakar atvykau į Baltarusiją, atskridau lėktuvu. Manęs pasienyje niekas nesulaikė, čia vykstu jau antrą kartą šiais metais“, – portalui pirmadienį sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Anksčiau „Telegram“ kanale paviešintame vaizdo įraše vyras kalbėjo, kad atvyko į Minską spręsti įvairių problemų.
„Kaip sakoma, mylime Tėvynę ne žodžiais, o darbais. Aš jau antrą kartą šiais metais dirbu Minske. Teisingai.
Yra rimtų atvejų, daug problemų, kurias reikia išspręsti. Šauniai padirbėta. Sveiki visi. (…) Dar daug ką reikia nuveikti“, – vaizdo įraše kalbėjo A. Kandrotas-Celofanas.
Jis davė interviu vietos valstybiniam televizijos kanalui „Belarus-4“, remdamasis nepriklausomo baltarusių leidinio „Naša Niva“ informacija skelbė portalas lrt.lt.
Skelbiama, kad buvo transliuotas pokalbis su A. Kandrotu-Celofanu pavadinimu „Isterija Lietuvoje: žinomas Lietuvos politikas Antanas Kandrotas atvyko į Baltarusiją ir papasakojo visą tiesą apie tėvynėje patirtą persekiojimą“.
Kaip skelbė portalas, jis Baltarusijos valstybinei televizijai papasakojo apie sunkią padėtį Lietuvoje, katastrofiškas Baltarusijai taikomų sankcijų pasekmes ir kaip Lietuvai neva trūksta Aliaksandro Lukašenkos diktatūros.
Rašoma, kad A. Kandrotas-Celofanas Baltarusijoje „pasislėpė nuo persekiojimo“ ir yra „dar vienas politinis pabėgėlis iš Baltijos šalių“, taip pat esą jis buvo „evakuotas“.