Sąskaitą už elektrą dažnai paliekame paskutinei dienai, nors ją apmokėti užtrunka vos kelias minutes. Dažniausiai taip nutinka ne todėl, kad tai sudėtinga ar trūksta laiko, o todėl, kad šis darbas neturi aiškaus prioriteto tarp kitų reikalų.
Kol nėra būtinybės tai padaryti iš karto, jis paprasčiausiai nukeliamas. Dėl to sąskaita lieka neapmokėta ne dėl sudėtingumo, o todėl, kad vis atsiranda kitų dalykų, kurie atrodo svarbesni tuo metu.
Kodėl paprasti darbai atsiduria sąrašo gale?
Žmonės natūraliai linkę pirmiausia atlikti užduotis, kurios atrodo svarbios, įdomios arba reikalauja daugiau dėmesio. Tuo tarpu tokie darbai kaip sąskaitų apmokėjimas nesukelia jokio emocinio atsako, todėl jie dažnai laikomi mažiau svarbiais.
Dėl šios priežasties jie nuolat nukeliami, net jei objektyviai žinome, kad juos atlikti būtų paprasta. Tai nėra sąmoningas sprendimas – dažniau tai automatinis pasirinkimas, paremtas tuo, kas tuo momentu atrodo prioritetas.
„Dar yra laiko“ efektas
Kai turime aiškų terminą, atsiranda klaidingas saugumo jausmas, kad viską spėsime atlikti vėliau. Tai leidžia atidėti veiksmą be jokio spaudimo, nes atrodo, kad laiko yra pakankamai.
Problema ta, kad šis mąstymas kartojasi kasdien. Kiekvieną kartą atrodo, jog dar ne dabar, kol galiausiai lieka paskutinė diena, o paprasta užduotis tampa skubėjimu.
Patogumas keičia galimybes, bet ne įpročius
Šiandien sąskaitų apmokėjimas yra paprastesnis nei bet kada anksčiau. Tai, kas anksčiau reikalavo laiko ir planavimo, dabar gali būti padaroma greitai ir be didelių pastangų – net sumokėti už elektrą galima internetu vos per kelias minutes.
Vis dėlto patogumas automatiškai nepakeičia įpročių. Net ir turėdami visas galimybes veikti greitai, žmonės dažnai laikosi senų įpročių ir linkę atidėti iki paskutinės minutės.
Tai ne finansų, o įpročių klausimas
Dažnai manoma, kad sąskaitų atidėliojimas susijęs su pinigų trūkumu, tačiau realybėje taip būna retai. Net ir žmonės, kurie neturi jokių finansinių sunkumų, linkę mokėjimus nukelti iki paskutinės dienos.
Tai rodo, kad problema slypi ne galimybėse, o tame, kaip organizuojami kasdieniai darbai. Net ir paprasti dalykai lieka atidėti, jei jiems neskiriamas konkretus laikas.
Kasdienybė nustumia smulkius darbus
Kasdienis gyvenimas dažnai yra pilnas svarbesnių ar skubesnių reikalų, todėl tokie darbai kaip sąskaitų apmokėjimas atsiduria antrame plane. Net jei apie juos prisimename, dažnai nusprendžiame, kad tai galima padaryti vėliau.
Tokie sprendimai kartojasi tiek kartų, kad tampa įpročiu. Galiausiai sąskaitos apmokėjimas lieka paskutinei dienai ne dėl būtinybės, o dėl nuolatinio atidėliojimo.
Maži įpročiai turi pasekmes
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mokėti paskutinę dieną nėra problema, jei viskas atliekama laiku. Tačiau net ir tada atsiranda foninis stresas – neapmokėta sąskaita lieka galvoje kaip „neužbaigtas reikalas“. Be to, paskutinės minutės skubėjimas didina klaidų ar pamiršimo riziką. Ilgainiui toks įprotis sukuria nereikalingą diskomfortą, kurio būtų galima lengvai išvengti.
Paprastas sprendimas kasdienybei palengvinti
Šį įprotį pakeisti nėra sudėtinga – dažniausiai pakanka vieno mažo pokyčio, pavyzdžiui, sąskaitas apmokėti iš karto jas gavus arba pasirinkti konkrečią dieną, skirtą tokiems reikalams. Tokie paprasti sprendimai padeda išvengti paskutinės minutės streso ir leidžia kasdienybę tvarkyti paprasčiau bei ramiau.
Nr. 26/10
