Perteklinis nacionalinės valdžios reguliavimas ir ribotos galimybės didinti savo pajamų šaltinius riboja Lietuvos savivaldybių finansinį savarankiškumą, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Tai konstatuojama Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso parengtose Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje monitoringo rekomendacijose, kurios buvo pristatytos balandžio 16 dieną Vilniuje vykstančiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) kasmetiniame narių atstovų suvažiavime.
Ataskaitą rengę Europos Tarybos ekspertai pažymi, kad Lietuvos savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja perteklinis nacionalinio lygmens reguliavimas savivaldybių funkcijų srityse. Savivaldybės taip pat išlieka priklausomos nuo valstybės dotacijų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o joms skiriami finansiniai ištekliai ne visada atitinka joms pavestų funkcijų apimtis, sudėtingumą ir teisinę atsakomybę.
“Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei stiprinti savivaldybių fiskalinį savarankiškumą ir užtikrinti, kad savivaldybių finansiniai ištekliai būtų pakankami ir proporcingi jų kompetencijoms,“ – pristatydamas monitoringo išvadas teigė Lietuvoje viešintis Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso generalinis sekretorius Mathieu Mori.
Lietuvos savivaldybių savarankiškos lėšos sudaro tik apie 17-20 procentų jų biudžeto, o likusią pajamų dalį nustato Vyriausybė ir Seimas. Tokį nuolatinį fiskalinį disbalansą fiksuoja ir ES institucijos, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad nepaisant stabilių pajamų Lietuvos savivaldybių savarankiškos pajamos yra vienos mažiausių ES.
„Nors vienas esminis teigiamas pokytis įvyko – savivaldai buvo perduota teisė disponuoti valstybės žeme, likusios Europos Tarybos ekspertų išvados kartojasi ne vienerius metus. Tai rodo įsisenėjusias problemas ir sisteminį požiūrį į savivaldą, kurią neva vis dar reikia kontroliuoti nepaisant gyventojų jai suteikto pasitikėjimo mandato. Tuo tarpu didesnis savivaldybių savarankiškumas yra logiškas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir realiai stiprintų visą valstybę bei didintų pilietinį atsparumą,“ – pažymi LSA prezidentas Audrius Klišonis.
LSA teigimu, viena svarbiausių sąlygų savivaldybių savarankiškumui būtų galimybė pačioms bent iš dalies reguliuoti pagrindinį savo pajamų šaltinį – GPM ir pilnai nepriklausyti nuo centrinės valdžios sprendimų. Valstybė taip pat turėtų pilnai finansuoti savivaldybėms deleguotų funkcijų įgyvendinimą, nes dabar šį trūkumą savivaldybės nuolat priverstos dengti iš savo ir taip ribotų savarankiškųjų pajamų.
Europos Tarybos ekspertai atkreipia Lietuvos valdžios institucijų dėmesį ir į nepagrįstai ribojamas savivaldybių skolinimosi galimybes, kurias rekomenduojama didinti.
Kaip ir ankstesnių metų ataskaitose, taip ir šiemet kongresas rekomenduoja suteikti LSA teisę kreiptis į administracinius teismus bylose, susijusiose su vietos savivaldos teisėmis. Taip pat siūloma suteikti specialų teisinį statusą Vilniui, pripažįstant jo išskirtines sostinės funkcijas.
Rekomendacijos buvo patvirtintos Strasbūre kovo 30 – balandžio 2 dienomis vykusioje Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 50-ojoje sesijoje.
Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas yra institucija, atsakinga už demokratijos situacijos vertinimą vietos ir regionų lygmeniu 46 šalyse narėse. Skelbdamas monitoringo ataskaitas kongresas vertina, kaip šalyse narėse įgyvendinamos Europos Vietos savivaldos chartijos nuostatos. Ši chartija Lietuvoje ratifikuota 1999 metais.
***
LSA suvažiavime A. Klišonis pristatė asociacijos 2025 metų veiklą finansų, vietos savivaldos, žemės ūkio, susisiekimo, regionų politikos, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų, švietimo, gynybos ir civilinės saugos, aplinkosaugos ir vandentvarkos, tarptautinių reikalų srityse.
Asociacijos prezidentas akcentavo, kad LSA pastangomis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme buvo įtvirtinta galimybė prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų likučius. Išplėstos ir savivaldybių skolinimosi galimybės – dabar jos galės skolintis ne tik ES, bet ir ILTE lėšomis finansuojamiems investiciniams projektams, ir ši suma nebus įskaičiuojama vertinant savivaldybės balansą. Skaičiuojama, kad savarankiškiems projektams 2026-2029 metais savivaldybės galės iš ILTE pasiskolinti mažiausiai 100 mln. eurų.
Tarp svarbesnių LSA darbų šiais metais – LSA siūlymai Vietos savivaldos, Žemės, Žemės reformos, Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimams, dėl kurių savivaldai, verslui ir gyventojams turėtų sutrumpėti žemės nuomos ar panaudos procedūros, sumažėti administracinė našta bei išorinė kontrolė.
LSA taip pat pasiekė, kad nuo 2026 m. būtų didinamos valstybės biudžeto dotacijos už globos paslaugas asmenims su sunkia negalia, patobulintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos merai nebebus teisiškai atsakingi už vaiko laikinosios globos nustatymą ir globėjo parinkimą.
LSA iniciatyva nuo sausio 1 d. rajoniniai keliai miestuose ir miesteliuose nebuvo automatiškai priskirti savivaldybių nuosavybei – tai bus galima padaryti tik pritarus savivaldybių taryboms bei atlikus kitus būtinus procedūrinius veiksmus dėl šio nekilnojamo turto perdavimo. Taip savivaldybės išvengė ne vieno šimto milijonų eurų išlaidų perduotiems keliams sutvarkyti. Asociacijos siūlymu, nebeliko reikalavimo ir visoms savivaldybėms privalomai įrengti Mažos taršos zonas.
Sveikatos srityje LSA pavyko pasiekti, kad kai kurios viršsutartinės paslaugos (dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei pradinė ir ambulatorinė medicininė reabilitacija) būtų apmokamos ne 70, o 100 procentų.
LSA įdirbis ir argumentai turėjo didelės įtakos priimant sprendimus, leidusius savivaldybėms formuoti III ir IV gimnazijos klases nesant 21 mokiniui, jei savivaldybė prisideda puse jų išlaikymui reikalingos sumos. Taip trisdešimtyje savivaldybių buvo išsaugotos 44 gimnazijos, kurioms grėsė reorganizacija.
Asociacija taip pat pasiekė, kad jau balandį savivaldybes, kurių teritorijose veikia poligonai ar karinio mokymo teritorijos, turi pasiekti pirmosios lėšos inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai – tai įtvirtinta Krašto apsaugos ministerijos ir LSA susitarime.
Bent porai metų pavyko stabilizuoti iki šiol 10-20 procentų nuolat didėjusią komunalinių atliekų tvarkymo kainos pastoviąją dalį gyventojams – ji šiemet mažės arba bent nedidės 51 savivaldybėje.
LSA prezidentas akcentavo, kad 2026 metais svarbu įtvirtinti savivaldybėms būtinus pakeitimus priimant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymus, plėsti savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinius, siekti didesnio finansavimo vietos keliams, o 2028-2034 m. ES investicijų modelyje – užtikrinti planavimo „iš apačios į viršų“ principą ir vieną regioninių asignavimų šeimininką. Didelį dėmesį LSA skirs ir socialinių paslaugų sistemos tobulinimui pagal savivaldybių siūlymus, diskusijoms dėl merų atlyginimo didinimo.
***
Pastaruoju klausimu LSA narių atstovų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad 2023 metais įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, žymiai išaugo jo atsakomybės, pareigos, darbo krūvis ir vykdomų funkcijų apimtys, tačiau darbo užmokestis išliko toks pat.
Be to, kelerius metus beveik visame viešajame sektoriuje nuosekliai augę atlyginimai sukūrė didelį ir socialiai neteisingą atotrūkį tarp merų ir jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovų atlyginimų: pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 65 proc., švietimo įstaigų vadovų – 49 proc.
Suvažiavimo delegatai akcentuoja, kad siekiant vietos savivaldos lygmeniu pritraukti aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos asmenis, būtina sukurti konkurencingas sąlygas, atliepiančias kitų vadovų grandžių atlygio dinamiką, ekonominius bei darbo rinkos pokyčius, todėl rezoliucijoje raginama Seimą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo priedo 5 punktą ir numatyti nuo 3,5 iki 4,3 merų pareiginės algos koeficientus.
Be to kviečiama svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedo už stažą valstybės tarnyboje mokėjimą.
LSA suvažiavimas taip pat patvirtino naujos redakcijos LSA įstatus. Tarp kitų dalykų, juose numatyta, kad asociacijos prezidentas ir viceprezidentai renkami slaptu balsavimu suvažiavimo darbo reglamento nustatyta tvarka, dalyvaujančių suvažiavime narių atstovų paprasta balsų dauguma, o politinės partijos ir politiniai komitetai turi teisę siūlyti po vieną kandidatą į prezidento ir/ar viceprezidento pareigas. Be to, asociacijos prezidento siūlymu, bus renkamas pirmasis viceprezidentas.
Patvirtinta ir LSA komunikacijos strategija 2026 – 2028 metams, kurią asociacijos administracija parengė kartu su komunikacijos agentūra „Fabula“ siekiant stiprinti LSA vaidmenį atstovaujant savivaldybių interesams ir komunikaciją viešojoje erdvėje. Pagrindiniai strategijos uždaviniai – įvertinti ir apibrėžti organizacijos pozicionavimą ir vaidmenis, nustatyti artimiausius komunikacijos prioritetus ir veiklas.
Renginyje patvirtintas ir naujasis LSA viceprezidentas – juo tapo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, šias pareigas ėjęs laikinai nuo pernai metų spalio.
Suvažiavimas taip pat priėmė rezoliuciją dėl universalios paskirties požeminės infrastruktūros, kuria būtų galima naudotis tiek taikos metu, tiek rengiantis krizinėms situacijoms.
Joje savivaldybės atkreipia dėmesį, kad būtina kryptingai investuoti į savivaldybių gyventojų atsparumo ir praktinių įgūdžių ugdymą ir tuo pačiu užtikrinti tvarų ir efektyvų viešųjų lėšų naudojimą, todėl ragina Vyriausybę, Krašto, Vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijas svarstyti požeminių objektų koncepciją, integruojant šaudyklų, priedangų, slėptuvių, visuotinei gynybai reikalingų įgūdžių lavinimo, sporto ir laisvalaikio, automobilių stovėjimo ir kitas erdves.
Rezoliucijoje siūloma parengti tokių integruotų požeminių objektų projektavimo sąlygas ir tipinius techninius projektus, kurie galėtų būti adaptuojami ir naudojami bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. LSA taip pat ragina ieškoti galimybių šiuos objektus finansuoti Europos Sąjungos investicijų lėšomis ir/arba išplečiant jau esamas civilinės saugos ir visuotinės gynybos reikmėms skirtas programas (priedangų, pilietiškumo erdvių, visuomenės mokymų ir kitas).
Suvažiavimo dalyviai – 138 delegatai iš 56 savivaldybių – taip pat patvirtino LSA 2025 metų finansinę ataskaitą, balanso ir veiklos rezultatų ataskaitą bei 2026 m. finansinės sąmatos ir nario mokesčio planą.
LSA suvažiavime dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič bei šio komiteto nariai, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovai, taip pat – Lietuvoje viešintys Ukrainos Aukščiausiosios Rados Valstybės valdžios organizavimo, vietos savivaldos, regionų plėtros ir miestų planavimo komiteto nariai.
