- Skurdo rizikos lygis 2025 m. šalyje sudarė 22,6 proc. ir, palyginti su 2024 m., didėjo 1,1 procentinio punkto. 2025 m. apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
- Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 699 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
- Už skurdo rizikos ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose miestuose – 23,3 proc.), kaime – 33,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2024 m., šiek tiek mažėjo (penkiuose didžiuosiuose miestuose – išliko toks pat, kituose miestuose – sumažėjo 0,7 procentinio punkto), o kaime – padidėjo 4 procentiniais punktais.
- Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (tai yra 2025 m. skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie 2024 m. gautas gyventojų pajamas).
1 pav. Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2016–2025 m.
- Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2025 m. jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2024 m.) buvo 596,7 EUR ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.
- Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,1 procentinio punkto ir 2025 m. sudarė 16,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir sudarė 18,6 proc.
- Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2025 m. buvo 15 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 3 procentiniais punktais ir 2025 m. sudarė 28,3 proc. Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.).
- Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių – 62 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 2,5 procentinio punkto, senatvės pensininkų – padidėjo 3,4 procentinio punkto.
1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais
Skurdo rizikos lygisSkurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų (į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos)2024202520242025Visi gyventojai21,522,629,031,1vienas gyvenantis asmuo37,639,941,243,8du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų11,816,018,423,2du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų18,616,723,122,6trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų9,46,219,016,4vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų31,633,249,150,2du suaugę asmenys su vienu vaiku10,410,516,619,2du suaugę asmenys su dviem ar daugiau vaikų15,48,625,620,4trys ir daugiau suaugusių asmenų su vaikais7,24,310,718,0
- Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 7,5 iki 8,5 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.
2 pav. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2016–2025 m.
______________
* Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.
- Per paskutinį dešimtmetį socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo 2021 m. – 10,9 procentinio punkto. Mažiausia socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui buvo 2016 m. – 6 procentiniai punktai.
2025 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7 proc. Lietuvos gyventojų
- 2025 m. absoliutaus skurdo riba – 446 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Didėjant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuotų pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydžiui absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 26 proc.
- Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2025 m. sudarė 7 proc., palyginti su 2024 m., jis padidėjo 1,2 procentinio punkto. 2025 m. apie 202 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
- Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose miestuose – 6,5 proc.), kaime – 11,9 proc.
2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis pagal amžiaus grupes
Procentais
Absoliutaus skurdo lygis20212022202320242025Visi gyventojai3,83,63,65,87,00–173,92,63,35,63,918–644,54,24,46,99,065 metų ir vyresni1,62,61,22,63,9
- Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. 2025 m. jis sudarė 9 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,1 procentinio punkto.
- Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2025 m. sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1 procentiniu punktu. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,7 procentinio punkto ir 2025 m. sudarė 9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (12,6 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 12,9 proc.).
- Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3,1 proc., tarp bedarbių – 40,9 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,1 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto, bedarbių – 5,5, senatvės pensininkų – 2,2 procentinio punkto.
3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais
Absoliutaus skurdo lygisAbsoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų2024202520242025Visi gyventojai5,87,012,114,5vienas gyvenantis asmuo9,412,614,918,5du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų3,86,57,212,6du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų4,24,57,59,6trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų0,61,25,44,0vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų14,212,933,032,8du suaugę asmenys su vienu vaiku2,12,36,07,0du suaugę asmenys su dviem ir daugiau vaikų3,31,110,49,6trys ir daugiau suaugusių asmenų su vaikais1,00,52,62,8
- Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,4 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2025 m. padidėtų nuo 12,9 iki 32,8 proc.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas prieš tai buvusių metų minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD). Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) bei jo taikymo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme. Analizuojant rodiklius siūlome naudoti statistinę informaciją iš Oficialiosios statistikos portalo Rodiklių duomenų bazės.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2025 m. sausio–balandžio mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 6,5 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Paaiškinimai
Absoliutaus skurdo lygis – rodiklis, išreiškiamas asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą, dalimi.
Absoliutaus skurdo riba (minimalių vartojimo poreikių dydis) – kasmet Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuojamas pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydis.
Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos – rodiklis, skaičiuojamas namų ūkio pinigines disponuojamąsias pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio, kuriam nustatyti taikoma ekvivalentinė skalė. Visiems to paties namų ūkio nariams priskiriamos vienodos ekvivalentinės disponuojamosios pajamos.
Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.
Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.
Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.
Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų.
Pagrindiniu skurdo kriterijumi laikoma skurdo rizikos riba, lygi 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos.
Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos. Pagal Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos tyrimo metodiką, kitaip nei pagal Europos integruotos socialinės statistikos sistemą, į socialines išmokas įskaitomos ir stipendijos, tačiau neįskaitomos socialinės išmokos natūra (išskyrus su būstu susijusias socialines išmokas), pvz., kompensacijos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse vaikų įstaigose, nemokamas maitinimas mokyklose, kompensuojamieji vaistai, socialinė pašalpa natūra ir pan.
© Valstybės duomenų agentūra Naudojant Valstybės duomenų agentūros duomenys
Šaltinis: Nyksciai
