Šiandien spausdiname paskutinį E. Masiulio knygos epizodą bei interviu su autoriumi.
Knygoje pareiškus, kad būdamas susisiekimo ministru E. Masiulis sulaukė tuo metu SEB banko patarėju dirbusio dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos prašymo padėti įdarbinti jo sūnėną, Prezidentūra šią informaciją vadina melu.
„Tai yra melas. Tai viskas, ką Prezidentas gali pasakyti apie už korupcinius nusikaltimus nuteisto, bausmę atliekančio buvusio politiko kūrybą“, – teigiama Eltai prezidento atstovo Rido Jasiulionio perduotame komentare.
„Gal ir sūnėno nebuvo, kaip nebėra ir tvoros prie Prezidento namo“, – „Vakarų ekspresui“ retoriškai šalies vadovo reakciją komentavo knygos autorius. Jis teigia, kad knygos herojų reakcijos yra natūralios ir buvo prognozuojamos.
Pirmasis 1 000 egzempliorių knygos tiražas jau praktiškai parduotas, spausdinama dar tiek pat. Anot autoriaus, gali būti ir trečiasis leidimas.
– Pirmasis knygos tiražas jau išpirktas. Kokie skaičiai šiandien?
– Kadangi tai mano, kaip autoriaus, debiutas ir atėjau į visiškai man nežinomą teritoriją, startavome atsargiai – su tūkstančio egzempliorių tiražu. Buvo sunku suprasti, ar knyga bus skaitoma ir ar patiks žmonėms.
Kai knyga pasirodė, sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio, žmonės apie ją sužinojo ir nemažai jų panoro ją įsigyti. Jau pirmą savaitę paaiškėjo, kad pirminio tiražo neužteks, todėl kreipiausi į spaustuvę dėl antrojo tiražo. Šiuo metu jis ir yra spausdinamas – dar 1 000 egzempliorių.
Negaliu atmesti, kad tai nebus paskutinis tiražas. Tikslas – kad visi, norintys perskaityti šią knygą, turėtų tokią galimybę.
– Kur šiuo metu platinama knyga?
– Knyga platinama dalyje fizinių Lietuvos knygynų ir internetinėse platformose. Sulaukiame užklausų ir iš užsienyje gyvenančių lietuvių – iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Islandijos, net Azijos šalių. Geografija labai plati.
Knyga pradėjo gyventi savo gyvenimą, ir aš labai džiaugiuosi, kad ji rado atgarsį tarp žmonių.
– Kaip vertinate viešas reakcijas į knygoje aprašytus epizodus?
– Tai yra mano asmeninė biografija, prisiminimai. Rašiau taip, kaip man atrodo. Knyga nebuvo rašoma nei Nausėdai, nei Grybauskaitei, nei Gentvilui. Ji skirta žmonėms.
Natūralu, kad aukštas pareigas užimantis žmogus, paminėtas ne visai palankioje aplinkoje, nesakys: „Taip, taip, taip buvo.“ Tokios reakcijos buvo prognozuojamos.
– Ar buvo reakcijų, kurios jus nustebino?
– Maloniai nustebino kai kurių žinomų žmonių atsiliepimai. Pavyzdžiui, ekonomistės Aušros Maldeikienės mini recenzija. Žinant jos kritiškumą, buvo smagu, kad knyga jai patiko.
Taip pat gaunu daug privačių žinučių socialiniuose tinkluose – sveikinimų, palaikymo. Žmonės sako, kad knyga lengvai skaitoma, yra įdomi, sužinojo naujų dalykų.
Yra ir kritikos – kad trūksta pavardžių, kad per mažai parašyta apie bylą ar apie mane patį. Tai normalu. Kiek žmonių, tiek nuomonių.
– Ar planuojate knygos pristatymą Klaipėdoje?
– Taip. Kadangi dalis knygos skirta mano veiklai Klaipėdoje ir jaunystei, planuoju kamerinį pristatymą Klaipėdoje, tikėtina – kovo pabaigoje. Šiuo metu deriname organizacinius klausimus. Artimiausiu metu pranešiu tikslią informaciją.
– Kokie ateities planai?
– Gal dar per anksti apie tai kalbėti, bet turiu minčių ir idėjų antrajai knygai. Ši pirmoji man, kaip autoriui, turbūt pati brangiausia, nes tai mano gyvenimas.
Viena iš idėjų – knyga apie kalėjimo gyventojų istorijas ir patirtis. Jau ir pavadinimą sugalvojau – „Dryžuotas apykakles prasegus“. Tačiau tokią knygą geriau rašyti jau būnat laisvėje, o dabar norisi tinkamai palydėti į gyvenimą „Baltas apykakles prasegus“.
Skambučiai – tokie ir kitokie (knygos ištrauka)
Pačia bendriausia prasme žmonių skambučius galima suskirstyti į dvi dalis: skambučiai iš žmogiško reikalo ir skambučiai iš žmogiško gerumo.
Ne, ne, nieko blogo negalvokite – skambučiai iš žmogiško reikalo irgi yra reikalingi. Per juos formuojasi žmogiški ryšiai. Kai jų būna labai daug, tai ima erzinti. Bet skambučiai sprendžia žmonių problemas ir taip mezgasi žmogiškieji ryšiai.
Skambučiai iš žmogiško reikalo paplitę ir mūsų valstybės politiniame gyvenime. Ypač daug žmonės jų sulaukia, jeigu eina kokias nors atsakingas pareigas ar turi jiems laikinai suteiktus įgaliojimus. Kitaip, suprantamiau tariant, dėl gyvenimo aplinkybių kuriam laikui yra tapę svarbiais žmonėmis.
Skambučių iš žmogiško reikalo kiekis priklauso nuo svarbaus žmogaus galimybių padėti. Kuo svarbaus žmogaus įgaliojimai didesni, tuo proporcingai auga ir skambučių iš žmogiško reikalo skaičius. […]
Ir dažnai būna, kad jie kuklinasi, viešai sako, jog yra nuolankūs Lietuvos tarnai, bet iš tikrųjų jie yra svarbūs žmonės, galintys išspręsti kitų žmonių rūpesčius ar problemas.
Politinėje darbotvarkėje pasitaiko nemažai atvejų, kai svarbūs žmonės iš žmogiško reikalo skambina kitiems svarbiems žmonėms. Skambučio iš žmogiško reikalo sulaukiau iš banko patarėjo Gitano Nausėdos.
Negalėčiau sakyti, kad artimai vienas kitą pažinojome. Taip, retkarčiais susitikdavome ir keliais žodžiais persimesdavome kokios nors televizijos laidos filmavime.
Tiesa, vieną kartą kartu buvome pakviesti į privačią vakarienę Seimo viešbutyje. Mus skaniai pavakarieniauti, išgerti vyno ir įdomiai pasišnekučiuoti apie pasaulio bei Lietuvos reikalus pakvietė a. a. Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, profesoriaus Landsbergio brolis.
Jis buvo labai įdomus ir gerą humoro jausmą turintis žmogus. Daug metų gyvenęs Australijoje, didelis Lietuvos reikalų patriotas, bet kartu mokėjęs taikliai pašiepti mūsų valstybės ir visuomenės stereotipus.
Po šios vakarienės jau buvo gerokai praėję laiko, kai paskambino Gitanas Nausėda. Pokalbį pradėjome apie einamuosius valstybės reikalus, aptarėme politines ir ekonomines aktualijas. Paskui perėjome prie žmogiško reikalo padiktuotos temos. […]