Kremavimas Lietuvoje dar prieš porą dešimtmečių buvo siejamas su abejonėmis, neaiškumu ir net tylia stigma. Dažnam jis atrodė nesuderinamas su religija, ypač katalikiškame kontekste, kuriame augo didžioji dalis vyresniosios kartos. Visgi, šiandien situacija keičiasi. Ne staiga, ne radikaliai, bet akivaizdžiai. Skirtingų kartų požiūris į kremavimą ima skirtis ne dėl tikėjimo praradimo, o dėl to, kaip tikėjimas suprantamas ir praktikuojamas.
Vyresnioji karta: tikėjimas – tradicija ir pareiga
Vyresniems lietuviams mirtis ir laidotuvės ilgą laiką buvo neatsiejamos nuo nusistovėjusio religinio ritualo. Kūno laidojimas žemėje suvoktas kaip natūrali, „teisinga“ tvarka, perduodama iš kartos į kartą. Kremavimas šioje schemoje ilgą laiką atrodė kaip svetimas, net grėsmingas pasirinkimas.
Šį požiūrį stiprino ir istorinė patirtis. Sovietmečiu religija buvo spaudžiama, todėl atkūrus nepriklausomybę daugelis žmonių siekė grįžti prie „tikrojo“ tikėjimo formų, kuriose kremavimas nebuvo akcentuojamas. Dėl to vyresnioji karta dažnai kremavimą vertina per pareigos Bažnyčiai ir protėviams prizmę.
Jaunesnės kartos – tikėjimas be griežtų formų
Jaunesni lietuviai į religiją dažniau žiūri kaip į asmeninį santykį, o ne griežtų taisyklių rinkinį. Jiems svarbi prasmė, o ne forma. Dėl to kremavimas vis dažniau suvokiamas kaip neutralus sprendimas, kuris pats savaime neprieštarauja tikėjimui. Šį požiūrį stiprina ir gyvenimo patirtis užsienyje. Šalyse kaip Vokietija ar Nyderlandai kremavimas seniai laikomas norma net religingose bendruomenėse. Lietuviai, susidūrę su šiomis praktikomis, grįžta su supratimu, kad tikėjimas ir kremavimas nebūtinai yra priešprieša.
Bažnyčios pozicijos suvokimas – ne visada tikslus
Įdomu tai, kad dalis visuomenės vis dar remiasi pasenusiais įsitikinimais. Katalikų Bažnyčia kremavimą leidžia jau ne vieną dešimtmetį, jei jis nėra pasirinktas kaip tikėjimo neigimo ženklas. Tačiau ši informacija Lietuvoje ilgą laiką skleidėsi lėtai.
Dalis vyresnių žmonių vis dar mano, kad kremavimas automatiškai reiškia konfliktą su religija, nors realybė yra kur kas niuansuotesnė. Jaunesnės kartos dažniau domisi, klausia ir renkasi remdamiesi aktualia, o ne perduota informacija.
Nuotrauka – paskutineakimirka.lt
Kremavimas – praktinis sprendimas, ne ideologija
Svarbu pabrėžti, kad daugeliui lietuvių kremavimas nėra ideologinis pasirinkimas. Jis dažnai kyla iš praktinių aplinkybių – mirties užsienyje, riboto laiko, didelių palaikų pervežimo kaštų ar šeimos išsibarsčiusios geografijos. Tokiais atvejais religija tampa ne sprendimo kliūtimi, o jo palydovu. Atsisveikinimo ceremonijos vyksta bažnyčiose, laikomasi religinių apeigų, tačiau pats laidojimo būdas keičiasi. Tai rodo, kad kremavimas vis dažniau integruojamas į religinį kontekstą, o ne stumiamas į paraštes.
Šeimos dialogai – nauja realybė
Vienas ryškiausių pokyčių – atviresni pokalbiai šeimose. Jei anksčiau sprendimai dėl laidojimo buvo priimami tyliai, dažnai jau po mirties, šiandien vis daugiau žmonių apie tai kalba iš anksto. Šiuose dialoguose aiškiai matyti kartų skirtumai, bet taip pat – ir kompromisų paieškos. Jaunesni šeimos nariai dažniau siūlo kremavimą kaip racionalų sprendimą, vyresni – nori išsaugoti religinį orumą. Vis dažniau šie du požiūriai susitinka ne konflikte, o susitarime.
Ar požiūris keisis toliau?
Visi ženklai rodo, kad taip. Kremavimas Lietuvoje pamažu praranda „išskirtinio sprendimo“ statusą ir tampa viena iš normalių pasirinkimų. Religija šio proceso nestabdo, ji prisitaiko, kaip tai darė ir kitose Europos šalyse. Tikėtina, kad ateityje skirtumai tarp kartų mažės ne todėl, kad žmonės taps mažiau tikintys, bet todėl, kad tikėjimas bus suprantamas plačiau (kaip vertybių, o ne vien ritualų sistema).
Tradicija keičiasi, bet neišnyksta
Kremavimas Lietuvoje negriauna religijos, o ją transformuoja. Tai procesas, kuriame senos formos pamažu užleidžia vietą naujam supratimui, išlaiko pagarbą ir esmę. Skirtingos kartos į šį pokytį žiūri nevienodai, tačiau būtent dialogas tarp jų formuoja naują, brandesnį santykį su mirtimi, tikėjimu ir atsisveikinimu. PR
Nuotrauka – paskutineakimirka.lt
Šaltinis: Nyksciai