Ilgus dešimtmečius diskriminaciją jautusi „silpnoji lytis“ šiuo metu sudaro apie dešimtadalį pasaulio įgulų, o kai kurių tarptautinių organizacijų duomenimis, šis skaičius jau artėja prie 15 procentų. Prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais moterų dalis gali išaugti ir dvigubai.
Ypač aktyviai lygių galimybių politiką taiko pasauliniai laivybos gigantai – tokie kaip „Maersk“ ar „Shell“. Praktikantės-kadetės kai kuriose kompanijose šiandien priimamos net noriau nei vaikinai – tai sąmoninga strategija, siekiant subalansuoti įgulas ir keisti ilgus metus vyravusį stereotipinį požiūrį.
Vis dėlto dalis senų pažiūrų kapitonų skeptiškai vertina šią kryptį. Esą kalbos apie lygybę tėra priedanga – laivybos bendrovės tiesiog ieško darbuotojų, nes atlyginimai jūroje nebėra tokie patrauklūs kaip prieš dešimtmetį, o vyrų, pasiryžusių aukoti socialinį gyvenimą ir sveikatą vandenynuose, mažėja.
Apie realią situaciją kalbamės su jūrininkų įdarbinimo paslaugas teikiančios bendrovės „OJ Crew“ savininku klaipėdiečiu Arturu Truš.
Vis dažniau girdime, kad laivuose daugėja moterų. Ar tai tik mada, ar reali tendencija?
Tai labai aiškus signalas iš mūsų klientų – laivų savininkų. Jie sąmoningai didina moterų skaičių įgulose. Ilgus metus vyravusi nelygybė buvo nusistovėjusi tradicija, o dabar ji kryptingai mažinama. Tai nėra atsitiktinumas ar trumpalaikė kampanija – tai ilgalaikė strategija.
Tačiau dalis kapitonų, ypač aktyvių socialiniuose tinkluose, teigia, kad moterys laive sukelia papildomų problemų – nuo emocinės įtampos iki buitinių niuansų.
Nesąmonė. Tai labiau virtuviniai pokalbiai nei realybė. Mūsų įmonė šiuo metu įdarbina apie du tūkstančius jūrininkų. Per visą praktiką negirdėjau nė vieno rimto nusiskundimo dėl moterų darbo kokybės.
Pats esu dirbęs jūroje su moterimis mechanikėmis. Jos renkasi šį kelią savanoriškai, puikiai supranta darbo specifiką, yra atlikusios praktiką. Atlyginimai ir pareigos – vienodi visiems. Laive galioja profesionalumo taisyklės, o ne lyties kriterijai.
Taip, pavienių situacijų pasitaiko – pavyzdžiui, kai jauna, patraukli stiuardesė sulaukia nederamo dėmesio iš vyresnio kolegos. Tačiau tokie atvejai sprendžiami greitai ir griežtai, įsikišus tiek kapitonui, tiek kompanijai. Tai nėra sisteminė problema, o labiau visuomenės atspindys.
Seniau ilgi kontraktai buvo laikomi viena priežasčių, kodėl moterims sunkiau įsitvirtinti jūroje. Ar sąlygos pasikeitė?
Labai. Prieš dešimt metų šešių mėnesių kontraktai buvo įprasti. Dabar dauguma reisų trunka tris–keturis mėnesius, o dalis – tik mėnesį ar šiek tiek daugiau. Be to, beveik visuose laivuose yra internetas, todėl ryšys su artimaisiais tapo paprastesnis nei bet kada anksčiau.
Laivas šiandien – nebe izoliuota sala vandenyne. Tai moderni, technologijomis aprūpinta darbo vieta, kurioje sąlygos nuosekliai gerėja.
O kokie moterų darbo laive privalumai?
Pirmiausia – tos, kurios renkasi jūrinę profesiją, tai daro sąmoningai ir motyvuotai. Anksčiau galimybių buvo mažiau dėl kreivo požiūrio, bet dabar tas barjeras mažėja.
Vadovavimo srityje moterys taip pat puikiai pasiteisina. Tokiuose laivuose dažnai vyrauja kitokia atmosfera – mažiau autokratijos, daugiau dialogo ir komandinio darbo.
Iš praktikos galiu pasakyti: moterys dažnai yra kruopštesnės, labiau linkusios palaikyti tvarką. Esu dirbęs su kapitone – disciplina ir darbo kultūra buvo aukšto lygio. Vadovavimo srityje moterys taip pat puikiai pasiteisina. Tokiuose laivuose dažnai vyrauja kitokia atmosfera – mažiau autokratijos, daugiau dialogo ir komandinio darbo.
Kiek moterų šiandien sudaro įgulų dalį?
Pasauliniu mastu – apie 10 procentų, tačiau kai kur jau artėjama prie 15 procentų ribos. Kai kuriose kompanijose šis skaičius didėja sparčiau, bet, mano nuomone, konvencinėje prekybinėje laivyboje 20 procentų būtų maksimalus realus scenarijus artimiausioje ateityje.
Specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, naftos ar dujų platformų aptarnavimo laivuose, moterų dalis gali būti dar šiek tiek didesnė – iki 30 procentų, nes ten kitokia darbo organizavimo struktūra.
Kritikai sako, kad moterų įdarbinimas – tai bandymas užpildyti trūkstamas darbo vietas, nes atlyginimai jūroje jau nebėra tokie konkurencingi. Ar tame yra tiesos?
Dalinai taip. Eilinio rango darbuotojai Europos Sąjungoje šiandien gali uždirbti panašiai ir krante – pavyzdžiui, dirbdami tiesiog pavežėjais ar logistikos sektoriuje. Tačiau karininkų atlyginimai išlieka konkurencingi, ir jų kartelė pamažu kyla.
Be to, gerėja socialinės garantijos. Mūsų įmonėje apie pusė kontraktų jau yra su visomis socialinėmis garantijomis – mokamais mokesčiais, pensijų kaupimu. Prieš dešimtmetį tokių buvo vos penktadalis.
Tiesa, dalis jūrininkų iki šiol nesusimąsto apie pensiją ir pageidauja mokėti mažiau mokesčių, kad atlyginimas „į rankas“ šiuo metu būtų didesnis. Apie tai nuolat kalbame, šviečiame savo darbuotojus, nes socialinės garantijos ilgalaikėje perspektyvoje tampa vis svarbesnės.
Ar tautybė turi reikšmės moterų įdarbinimui?
Ne. Tautybė nėra kriterijus nei vyrams, nei moterims. Vertinamas profesionalumas ir kompetencija.
Tiesa, geopolitinė situacija padarė savo – su Rusijos Federacijos piliečiais nebedirbame nuo karo pradžios. Sankcijos palietė ir dalį kitų regionų jūrininkų. Kartais nukenčia ir ukrainiečiai – kai kurie laivų savininkai vengia rizikos dėl uostų ar maršrutų specifikos. Tačiau tai nėra susiję su lytimi.
Taigi, pasaulinė laivyba, ilgą laiką buvusi konservatyvi ir vyriška, keičiasi. Denyje vis dažniau šalia vyrų dirba ir moterys, o tiltelio lange – kapitono kepurę dėvinti moteris jau nėra pavienis atvejis. Skaičiai dar nėra įspūdingi, tačiau kryptis aiški – moterys jūroje tampa ne išimtimi, o vis labiau įprasta realybe. Tad bijantiesiems senųjų prietarų teks priprasti: šiuolaikinis laivas – jau nebe vien vyrų teritorija.