Lietuvoje fiksuota –34,3 °C temperatūra, žemiausia per pastaruosius 30 metų, parodė, kad ekstremalus šaltis Europoje nebėra išimtis. Tai pasikartojanti rizika, turinti tiesioginę įtaką ekonomikai, eksportui, tarptautiniams krovinių srautams ir galutinei produkto kainai. Pasak Andriaus Juknevičiaus, „Girtekos“ techninės transporto priežiūros vadovo, ekstremalaus šalčio ekonominė kaina – milijardais skaičiuojami nuostoliai. Tokios žiemos vis dažniau tampa ne išimtimi, o scenarijumi, kuriam logistikos sektorius turi būti pasirengęs iš anksto.
Sukaustė visą logistikos sektorių
Šios žiemos patirtis parodė, kad transporto trikdžiai viename regione greitai persiduoda visai Europai. Sausio šalčiai paveikė ne tik kelių, bet ir oro bei jūrų transportą: Amsterdamo Schipholio oro uoste per savaitę buvo atšaukta daugiau nei 2 400 skrydžių, sulėtėjo Roterdamo, Hamburgo ir Antverpeno uostų veikla.
Tai tiesiogiai didino spaudimą kelių transportui – ypač tranzitiniuose koridoriuose tarp Vakarų Europos, Baltijos šalių ir Skandinavijos. Prancūzijoje spūstys siekė daugiau nei 1 000 kilometrų, Italijoje buvo ribojamas sunkiasvorio transporto judėjimas pagrindinėse magistralėse.
ES ekstremalių oro sąlygų poveikio projekto (Extreme Weather Impacts on European Networks of Transport, EWENT) duomenimis, dėl ekstremalių oro reiškinių Europos transporto sektorius kasmet patiria mažiausiai 15 mlrd. eurų nuostolių ir laikomas vienu pažeidžiamiausių.
„Žiemos sąlygos logistikoje nėra netikėtumas – tai prognozuojama rizika. Žinant apie artėjančius šalčius, transporto įmonės gali pasiruošti iš anksto: įvertinti techniką, suplanuoti maršrutus, parengti komandas ir procesus. Tos įmonės, kurios sistemingai investuoja į šias sritis, ekstremalias oro sąlygas paverčia ne krize, o valdomu kasdieniu darbu“, – sako A. Juknevičius.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 1980–2024 m. su orų ekstremumais susiję ekonominiai nuostoliai ES siekė apie 822 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 8 proc. sudaro temperatūros svyravimų, įskaitant šalčio bangas, padariniai. „Tai reiškia dešimtis milijardų eurų nuostolių infrastruktūrai, turtui ir verslui“, – dalijasi pašnekovas.
Šaltis kelia grėsmę pažeisti krovinį
Ekstremalus šaltis gali sukelti ne tik reisų vėlavimus, bet ir pažeisti krovinius. Pavyzdžiui, švieži maisto produktai gali prarasti kokybę, o gėrimai ir skysti produktai – pakeisti konsistenciją, jų pakuotės – deformuotis ar skilti.
„Kintant temperatūrai suprastėja šviežių gaminių tekstūra, atsiranda išvaizdos defektų, sutrumpėja galiojimo laikas. Ši žala paprastai yra negrįžtama – produkto kokybės nebeįmanoma atkurti net ir stabilizavus temperatūros sąlygas. Todėl žiemą svarbu ne tik palaikyti reikiamą temperatūrą, bet ir ją nuolat stebėti viso reiso metu. Prevencija ir ankstyvas nukrypimų pastebėjimas čia tampa lemiamais veiksniais, užtikrinant kokybišką pristatymą“, – teigia A. Juknevičius.
Pasak jo, praktikoje tai reiškia nuolatinę krovinių būklės stebėseną, leidžiančią realiu laiku matyti temperatūros svyravimus ir laiku reaguoti į net ir nedidelius nukrypimus. Toks požiūris taikomas ir „Girtekoje“, valdant krovinių pervežimą viso reiso metu.
Ypač jautrios temperatūrai yra ir farmacijos prekės, kurios gabenamos griežtai kontroliuojamomis sąlygomis – paprastai nuo +2 iki +8 °C arba nuo +15 iki +25 °C. Net ir trumpalaikiai nukrypimai gali pakeisti jų struktūrą, savybes ir neatitikti reguliacinių reikalavimų. Temperatūros svyravimai taip pat pavojingi ir elektronikai – greitas perėjimas iš šaltos aplinkos į šildomas patalpas sukuria sąlygas drėgmei kauptis, o tai gali sugadinti komponentus, pažeisti pakuotę ir sukelti koroziją.
Išbando techniką ir komandą
Anot A. Juknevičiaus, ekstremalus šaltis transportui kelia kitokius iššūkius nei karščio bangos. Jei prie aukštų temperatūrų dar galima prisitaikyti palaipsniui, šaltyje techninės ribos pasiekiamos greitai, o gedimai gali prasidėti staiga. „Žiemą tai pastebi daugelis – šalčiai veikia ir lengvuosius automobilius. Transporto priemonė, patikimai veikianti esant –5 °C, gali pradėti gesti temperatūrai nukritus iki –10 °C ar žemiau“, – sako jis.
Didžiausi iššūkiai, A. Juknevičiaus teigimu, kyla elektros, degalų ir „AdBlue“ sistemos, stabdžių veikimui ir padangų sukibimui. Esant –20 °C temperatūrai vilkikų akumuliatorių talpa gali sumažėti iki 40–50 proc., o tai tiesiogiai didina gedimų ir prastovų riziką.
Svarbiu veiksniu tampa ir transporto parko būklė. Naujesnės transporto priemonės paprastai yra techniškai patikimesnės, turi geresnę integraciją su stebėjimo ir valdymo sistemomis bei leidžia ilgiau išlaikyti stabilų darbą sudėtingomis sąlygomis. „Girtekos“ vilkikų vidutinis amžius yra apie 2,5 metų – todėl net ir užsitęsus žiemai galima užtikrinti nuoseklų krovinių gabenimą“, – pasakoja bendrovės techninės transporto priežiūros vadovas.
Anot jo, ekstremali žiema išbando ne tik techniką, bet ir komandas. Pasiruošimas reisams apima visą sezoną trunkantį procesą – nuo techninės priežiūros ir transporto priemonių parengimo iki maršrutų planavimo ir saugaus vairavimo mokymų. „Staigūs nukrypimai nuo plano reikalauja greitos komandos reakcijos, o tokiose situacijose lemiamu veiksniu tampa patirtis ir gebėjimas prisitaikyti“, – sako A. Juknevičius.
Ineta Veršickytė, Senior Account Manager / Consultant
Šaltinis: Nyksciai

