Iki kitų savivaldos rinkimų likus kiek daugiau kaip vieneriems metams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pristato išsamią šios kadencijos savivaldybių tarybų narių kaitos duomenų analizę. Joje – pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai keitėsi tarybų nariai Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse.
2023 m. kovą vykusių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimuose buvo išrinkti 1 498 tarybų nariai ir 60 merų.
Skaičiuojant tuos savivaldybių tarybų narius, kurie davė priesaikas ir buvo pradėję eiti pareigas, per nepilnus trejus metus įvairiose savivaldybėse iki 2025 m. pabaigos pasikeitė iš viso 196 tarybų nariai, o Joniškio rajono, Kupiškio rajono ir Panevėžio miesto savivaldybėse įvyko pirmalaikiai merų rinkimai ir buvo išrinkti trys nauji merai.
VRK duomenimis, nuo 2023 m. balandžio daugiausia pasikeitimų įvyko Jonavos rajone, čia pasikeitė daugiau kaip trečdalis tarybos narių (9), ketvirtis ir daugiau tarybos narių pasikeitė Rokiškio rajone (8), o Kretingos rajone (7), Marijampolės (7) ir Pagėgių (5) savivaldybėse.
Vien per 2025 metus VRK dėl įvairių priežasčių panaikino mandatus 35 įvairiose Lietuvos savivaldybėse dirbusiems tarybų nariams ir dirbti jų vietoje suteikė įgaliojimus jų politinių organizacijų kolegoms.
Likus kiek daugiau nei metams iki kitų savivaldos rinkimų, yra tik 5 savivaldybės, kuriose nuo 2023 m. balandžio nepasikeitė nė vienas savivaldybės tarybos narys. Druskininkų, Rietavo, Kauno rajono, Molėtų rajono ir Plungės rajono savivaldybėse iki šiol dirba tie patys savivaldybės tarybos nariai, kurie davė priesaikas pirmuosiuose 2023-2027 m. kadencijos posėdžiuose.
Žemiau pateiktame žemėlapyje – pavaizduota Lietuvos savivaldybių tarybų narių ir merų kaita, pateiktas pasikeitusių mandatų skaičius ir apskaičiuotas jų pokytis procentais skaičiuojant nuo tos savivaldybės bendro mandatų skaičiaus. https://infogram.com/savivaldybiu-tarybu-mandatu-kaita-pagal-savivaldybes-1h984wv1kg5gd2p
134 savivaldybių tarybų nariai mandatų atsisakė pradėję eiti nesuderinamas pareigas
VRK, kuri atlieka ir mandatų komisijos funkcijas, per kadenciją gavo169 savivaldybių tarybų narių prašymus nutraukti jų įgaliojimus. Dažniausiai kreipėsi tie savivaldybių tarybų nariai, kurie pageidavo palikti pareigas dėl to, kad pradėjo eiti su savivaldybės tarybos nario darbu nesuderinamas pareigas. Tokių prašymų fiksuota 134.
Trys nariai VRK sprendimu neteko mandato nustačius, kad nesuderinamas pareigas jie pradėjo eiti neatsisakę mandato.
Per nepilnus trejus metus pasitaikė 11 atvejų, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino narių mirties atveju. Jų darbą tarybose tęsia politinių organizacijų kolegos.
10 savivaldybių tarybų narių buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir vadovaudamasi Rinkimų kodekso nuostatomis VRK turėjo nutraukti jų įgaliojimus.
Taip pat įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Tokį atvejį per nepilnus dvejus metus VRK fiksavo 3 kartus.
Dar 1 narys VRK sprendimu neteko mandato pripažinus, kad jis rinkimų metu šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso nuostatas.
Grafike pateikiame vizualizuotą informaciją apie mandato netekimo priežastis (procentais).
https://infogram.com/mandatu-kaita-iki-20251231-1hxj48mqe77nq2v, https://e.infogram.com/js/dist/embed.js?R2S
VRK duomenimis, daugiausiai tarybų narių, kurie rinkėjų suteikto mandato atsisakė savo noru ar jo neteko, yra išrinkti pagal Lietuvos socialdemokratų partijos (75 asmenys), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (25 asmenys), Liberalų sąjūdžio (21 asmuo), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (18 asmenų), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (12 asmenų), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (dabar „Centro dešinės sąjunga“) (11 asmenų) iškeltų kandidatų sąrašus.
Žemėlapyje pateikiame informaciją apie tai, kuri politinė organizacija pakeitė daugiausiai tarybos narių konkrečioje Lietuvos savivaldybėje.
https://infogram.com/savivaldybiu-tarybu-nariu-kaita-savivaldybese-20251231-duomenimis-1hnq41opz5zvk23; https://e.infogram.com/js/dist/embed.js?38W
Savivaldoje dirbančiųjų amžiaus vidurkis – daugiau kaip 54 metai
VRK analizė atskleidė, jog bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis, 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, yra 54 metai ir 1 mėnuo.
Jauniausias šiuo metu tarybos nario pareigas einantis narys yra sulaukęs 22 metų ir 3 mėnesių amžiaus (Prienų rajono savivaldybėje), vyriausias – 90 metų ir 4 mėnesių (Kauno miesto savivaldybėje).
VRK duomenys rodo, kad 60-tyje Lietuvos savivaldybių (įskaičiuojant ir merus) vyrų dirba du kartus daugiau nei moterų. Nepaisant savivaldybių tarybų narių kaitos, ši tendencija išlieka panaši kaip ir ankstesniais metais.
Iš viso 511 savivaldybių tarybų narių ir merų mandatų priklauso moterims (32,93 proc.), o 1041mandatai – vyrams (67,07 proc.).
Grafikas apie savivaldybių tarybų narių skaičių pagal lytį https://e.infogram.com/js/dist/embed.js?moH
Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių ir merų pareigas užimančių vyrų ir moterų skaičius yra panašus. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje iš 32 narių 17 yra moterys, 15 – vyrai.
Mažiausias moterų skaičius – Rietavo savivaldybės taryboje, 2 iš 18 narių.
Iš 60 Lietuvos savivaldybių tik 7-ioms vadovauja merės moterys. Alytaus rajono, Birštono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Panevėžio miesto, Širvintų rajono ir Zarasų rajono rinkėjai savo savivaldybės vairą patikėjo moterims, likusioms 53-ims Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėms vadovauja vyrai.
Lietuvoje šiuo metu nėra nė vienos savivaldybės, kurios taryboje dirbtų vien moterys arba vien vyrai.
Viena iš VRK funkcijų laikotarpiu tarp savivaldybių tarybų ir merų rinkimų yra atlikti mandatų komisijos funkcijas. Sprendimai dėl savivaldybių tarybų narių bei merų įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir mandatų suteikimas naujiems savivaldybių tarybų nariams priimami kolegialiai viešai transliuojamų VRK posėdžių metu.
Artimiausi savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai vyks 2027 m. pirmoje pusėje.
Šaltinis: Nyksciai
