Anykštėnė Ramunė Vilėniškienė mano, kad norint pasiekti savo krašto gerovės reikia mažiau galvoti apie save, o dažniau – apie kitus. Publikuojame jos nuomonę.
Liaudies išmintis byloja, kad blogi tie paukščiai, kurie teršia savo lizdą. Sunku nesutikti. Čia juk viskas mūsų visų.
Mūsų kraštas, mūsų rajonas, mūsų miestas, mūsų žmonės… Ir logiškai mąstant, turėtume norėti, kad visa tai žydėtų ir klestėtų.
Kad mūsų rajone kurtųsi jaunos šeimos, kad čia būtų viskas, ko reikia pragyvenimui, vaikų auginimui, darbui, poilsiui ir ramiai senatvei…
Bet norai, ryškiai, ne visų vienodi.
Labai dažnai jie tiesiog – savanaudiški.
Su siekiu sužibėti, kitus apjuodinant.
Su amžinu noru iš musės, kuo garsiau rėkiant, išpūsti dramblį vietoj to, kad REALIAI imti ir kažką padaryti. Be triukšmo, be žviegimo.
Tiesiog. IMTI IR PADARYTI (jeigu blauzdos, žinoma, nėra per daug skystos).
Ramiai, kaip praeinant pakelti vėjo atneštą šiukšlę nuo šaligatvio, dėl to nieko neapkaltinant.
Ech, jeigu tik visi „teisingieji”, dažniau pagalvotų apie kitus ir daug rečiau apie save ir, žinoma, apie artėjančius rinkimus.
Iki kurių gi, žūtbūt, reikia surasti, iškasti arba tiesiog, pagaminti (jeigu nėra iš kur gauti) ir po visą svietą išdrabstyti kuo daugiau…organinių trąšų.
Ant SAVO miesto, SAVO krašto…ir ypatingai svarbu tai atlikti „teisingai” ant „neteisingos” valdžios.
Bet „teisingieji” pamiršta, kad tos jų drabstomos trąšos labai ilgam prilimpa ne tik prie jų rankų, bet ir prie jų asmenybių.
Ir tikrai rožėm nekvepia nei vienam, savo galva galvojančiam.
Ramunė Vilėniškienė
Šaltinis: Nyksciai
